Kaltinamajai apylinkės teismas skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant įpareigojimus – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti bent dalį neturtinės žalos visiems nukentėjusiesiems. Kaltinamajai pirmosios instancijos teismas atėmė teisę vairuoti 2 metams ir 6 mėnesiams, pranešė teismas.
Apeliaciniu skundu nuteistoji prašė 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, tačiau teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. M. pripažino kalta dėl įvykusios avarijos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekvestionavo apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių, kad nukentėjusiuosius ir mirusiąsias siejo glaudūs ryšiai, kad dėl dviejų moterų mirties nukentėjusieji patyrė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, tačiau įvertino tai, kad savo neatsargiais veiksmais I. M. nesiekė kitų asmenų mirties, kad jos turtinė padėtis yra sunki: turi tris vaikus, iš kurių du yra mažamečiai, I. M. vyras yra darbingas tik 40 procentų.
Kolegija pažymėjo, kad nustatant neturtinės žalos dydį yra svarbu užtikrinti ir tai, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų ją sumokėti ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau ir nukentėję asmenys realiai gautų jiems priteistą sumą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sumažino nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį iki 46 tūks. eurų.
Teisėjų kolegija nusprendė, jog teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimo dydis žuvusiųjų gyvenimo partneriams (V. Š. ir V. P.) – po 7 000 eurų, A. E. motinai (I. E.) ir D. J. A. dukrai (D. A.) – po 9 000 eurų, žuvusiosios A. E. seserims – po 3 000 eurų. Taip pat teisėjų kolegija sumažino nukentėjusiajai U. I. priteistos neturtinės žalos sumą iki 2 000 eurų, dėl to, jog nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kad po sužalojimo neliko liekamųjų reiškinių.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės įpareigoti nuteistąjį atlyginti neturtinę žalą, todėl toks pirmosios instancijos teismo įpareigojimas I. M. negalėjo būti paskirtas.
Teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkino iš dalies.
