Teismas pranešė, kad vyras buvo kaltinamas tuo, kad su bendrininku, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, užpuolė ir sumušė žmogų, t. y. mušė lazdomis, spardė, dėl to nukentėjusiajam R. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po to nukentėjusiajam atėmė laisvę, t. y. surišo rankas ir kojas ir negalintį pasipriešinti nunešė iki netoliese garažų stovėjusio automobilio ir paguldė ant žemės. Nukentėjusysis išsilaisvino ir pabėgo. Kaltę dėl šių veiksmų kaltinamasis pripažino iš dalies, teigė, kad nusprendė nukentėjusįjį pamokyti, nes jis buvo apvogęs jų garažus, grasinęs peiliu.
Kaltinimai šioje byloje plungiškiui pareikšti ir dėl to, kad praėjus keliems mėnesiams jis, būdamas neblaivus (1,76 promilės), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį ir iš kelio Mažeikiai–Plungė žiedinės sankryžos įvažiavęs į kelią Mažeikiai–Plungė, kuriame leistinas greitis 90 km/h, dėl chuliganiškų paskatų tyčia padidino vairuojamo automobilio greitį iki 160–180 km/h ir, veikdamas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, keldamas pavojų automobilyje buvusių trijų keleivių gyvybei, būdamas abejingas bet kokioms pasekmėms, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo elgesiu rodydamas atvirą iššūkį ir panieką nustatytoms kelių eismo taisyklėms, vairavimo kultūrai ir eismo dalyvių saugumui, keldamas pavojų kartu važiavusiems keleiviams bei aplinkiniams, ignoruodamas keleivių prašymus mažinti greitį, apie 12,5 km keliu Mažeikiai–Plungė važiavo labai viršydamas leistiną greitį.
Važiuodamas apie 133–139 km/h greičiu, lenkdamas priekyje važiuojantį automobilį, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje ta pačia eismo juosta važiavusį žuvusiosios R. U. vairuojamą automobilį „Toyota Auris“, kuris nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu vilkiku. Susidūrimo metu žuvo automobilio „Toyota Auris“ vairuotoja R. U. ir keleivė L. K., o vilkiko vairuotojui, kuris stengėsi išvengti susidūrimo ir nuvažiavo į griovį, buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl šio nusikaltimo kaltinamasi kaltę pripažino iš dalies.
Bylą pirmąja instancija išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija padarė išvadą, kad surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus. Kaltinamojo veika dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo du žmonės, sukėlimo iš pradžių buvo kvalifikuota pagal BK 281 str. 6 d., t. y. kaip nusikaltimas, padarytas dėl neatsargumo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų ir prokuroro iniciatyva šis kaltinimas pakeistas ir kaltinamojo veika kvalifikuota kaip tyčinis nusikaltimas – dviejų žmonių nužudymas dėl chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.
Teisėjų kolegija pažymėjo: „Tai, kad žmogaus gyvybės atėmimas ar jo sužalojimas įvyko, panaudojant kelių transporto priemonę ir pažeidžiant kelių eismo taisykles, nereiškia, kad visais atvejais vairuotojo padaryta veika bus įvertinta kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas ir kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio atitinkamą dalį.“
Pagal BK 281 straipsnį asmuo atsako tik tuo atveju, jei veikos padarytos dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Tyčia padarytos veikos, net jei jos susijusios su transporto priemonės panaudojimu ir padarytos pažeidžiant kelių eismo taisykles, visada kvalifikuojamos pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo elgesys kelyje rodo netiesioginės tyčios buvimą jo veikoje.
Kaltinamasis pripažino, kad jis niekuomet nebuvo įgijęs vairuotojo pažymėjimo, nes niekaip nesugebėdavo išlaikyti vairavimo teorijos egzamino, neturintis teisės vairuoti jis yra daug kartų baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir tokius, kurie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, – už tai, kad vairuodavo ne tik neturėdamas teisės vairuoti, tačiau ir neblaivus, vairuodavo neregistruotus automobilius, kuriems neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir kurie neapdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Taip pat yra baustas administracine tvarka ir už girtavimą viešoje vietoje, kitų asmenų ramybės ir poilsio trikdymą. Jis sąmoningai, nuolat ir ilgą laiką darė šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad jis nereaguoja į jam skirtas teisinio poveikio priemones, taigi abejingai vertina kitų eismo dalyvių saugumą, vairuodamas kelia realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.
Važiuodamas daug didesniu nei maksimalus leistinas greičiu, esant intensyviam eismui ir priešpriešine eismo juosta artėjant vilkikui, kaltinamasis ėmėsi rizikingai lenkti, neįsitikinęs tokio manevro saugumu, tik lenkimo momentu pastebėjęs, kad priekyje lenkiamo automobilio važiuoja dar vienas automobilis, kurio aplenkti dėl iš priekio artėjančio vilkiko jau nebebuvo įmanoma, o tarpas saugiai grįžti į savo eismo juostą nėra pakankamas, vis tiek grįžo atgal į savo eismo juostą, atsitrenkdamas į priekyje aplenkto automobilio važiavusį automobilį ir išstumdamas jį į priešpriešinio eismo juostą. Kaltinamojo aplenkto automobilio vairuotojas stabdė, sudarydamas kaltinamajam galimybę greičiau jį aplenkti ir sukurdamas didesnį intervalą iki priekyje važiavusio automobilio, o priekyje važiavęs automobilis (jame važiavo žuvusiosios) nestabdė, greičio nemažino ir važiavo pastoviu greičiu.
Kaltinamasis neigė tyčios buvimą ir kaip motyvą, paneigiantį tyčią, nurodė byloje užfiksuotą automobilio stabdymą. Tačiau, kolegijos manymu, bandymas stabdyti automobilį nebūtinai paneigia tyčinės kaltės buvimą, nes stabdymas gali būti būdas apsaugoti ne kitus asmenis, o save. Net ir profesionalus vairuotojas vargu ar galėtų saugiai sustabdyti automobilį iškilus pavojingai situacijai, vairuodamas tokiu nesaugiu greičiu, kokiu važiavo kaltinamasis.
Šiurkščiai pažeidinėjantis kelių eismo taisykles asmuo paprastai numato pakankamai didelę pavojingų padarinių kilimo tikimybę. Kaltinamojo pavojingų padarinių nenoras pasireiškė abejingumu dėl galimų padarinių, o tai teismas įvertino kaip tyčinės kaltės netiesioginės tyčios požymį. Kaltinamojo atsakomybę dėl vairavimo esant neblaiviam lengvinančia aplinkybe pripažintas kaltinamojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, tačiau dėl kitų nusikalstamų veikų lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes neblaivumas yra kaltinamojo padaryto nusikaltimo (vairavimo esant neblaiviam) sudėties požymis.
Žuvusiosios R. U. artimiesiems iš draudimo bendrovės priteista: dviem dukroms – po 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o vienai iš jų ir 136,43 Eur turtinės žalos atlyginimas, mamai – 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, seseriai – 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Žuvusiosios L. K. artimiesiems iš draudimo bendrovės priteista: mamai ir tėvui – po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiam vilkiko vairuotojui iš draudimo bendrovės priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
