Po skaudžios avarijos 56 metų vyras tapo neįgalus ir prarado pragyvenimo šaltinį. Anot V.Čerkausko, dabar jis nereikalingas niekam - nei artimiesiems, nei valstybei. Net sau. Aukščiausiojo Teismo nutartis, įžiebusi viltį gauti daugiau kaip 71 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo ir už tuos pinigus sustiprinti sveikatą bei sumokėti skolas, atsiradusias per kelerius gydymosi metus, sudužo į realybės sieną.
Paaiškėjo, kad neblaivus automobilį vairavęs ir V.Čerkauską partrenkęs bei sužalojęs Dainius Juozapavičius savo vardu neturi jokio registruoto turto. Antstoliai taip pat bejėgiai kuo nors padėti ligotam vyrui, nes avarijos kaltininkui iš nedidelio atlyginimo atskaičiuojama tiek, kiek numato įstatymai, - 20 proc. darbo užmokesčio.
Dar neprasidėjus teismų procesams avarijos kaltininkas dalimis sumokėjo nukentėjusiajam 9 tūkst. litų. Vėliau mokėjimai nutrūko. V.Čerkauskas piktinasi, neva buvęs kariškis tyčia delsė sumokėti prašomą sumą. Esą jis darė spaudimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kad išvengtų teistumo ir išsaugotų darbą. Šiuo metu D.Juozapavičius dirba 0,75 etato meno vadovu Daugų kultūros centro Nemunaičio filiale. V.Čerkauskui padarytos žalos atlyginimui padengti kas mėnesį tenka vos po 150 litų.
Alytiškis įsitikinęs, jog įstatymai labiau gina kaltininką, o ne nukentėjusįjį. "Jeigu neatgausiu pinigų, kol dar galėčiau gydytis ir sustiprėjęs pats užsidirbti pragyvenimui, būsiu priverstas asmeniškai suvesti sąskaitas. Mane suluošinusiam vairuotojui atsilyginsiu tuo pačiu. Esu neįgalus, tegul toks būna ir jis. Juk įstatymai abiem turėtų būti taikomi vienodai. Aš taip pat neturiu turto, pažiūrėčiau, kaip jis išgyventų iš menkos sumos, priteistos prie mano pašalpos", - apimtas nevilties ir pykčio kalbėjo vyras.
