Į teisėsaugos pareigūnus loterijas organizuojančios ir jų bilietus platinančios bendrovės atstovai kreipėsi atlikę vidinį patikrinimą ir nustatę, kad viename spaudos kioske Utenoje yra išmokėta itin daug pinigų už neva laimėjusius loterijos bilietus.
Kilus įtarimams, kad viena buvusi šio spaudos kiosko darbuotoja apgaule, klastodama momentinių loterijų bilietų patikrinimo kodus, per šiek tiek daugiau nei vienerius metus galėjo pasisavinti virš 30 tūkst. eurų, skirtų laimėjimams išmokėti, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Sigita Šabliauskienė.
Iš pradžių kategoriškai neigusi savo kaltę, vėliau 39 metų uteniškė prisipažino, kad, pasinaudojusi darbe sukauptomis specifinėmis žiniomis apie loterijos bilietus, apgaudama kompiuterinę sistemą, ji daugiau nei metus savinosi pinigus, kuriuos išleisdavo savo poreikiams tenkinti.
Panevėžio apygardos prokuratūra šį mėnesį gavo loterijas organizavusios bendrovės atstovų prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes bendrovė susitaikė su įtariamąja ir sudarė susitarimą dėl žalos – 30 995 eurų – atlyginimo dalimis.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė S. Šabliauskienė birželio 21 d. priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius ir įtariamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai taikant baudžiamojo poveikio priemonę – 350 eurų dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tą pačią dieną prokurorės nutarimą patvirtino Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Loterijų asociacijos vadovas: tokios istorijos – pakankamai išskirtinės
Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas teigia, kad istorijos, kai pasisavinami loterijose neva laimimi pinigai, yra pakankamai išskirtinės.
Anot jo, loterijų organizavime yra ypač svarbus pasitikėjimas procedūromis ir naudojamomis technologijomis, todėl organizatorių pareiga ne tik prieš dalyvius, bet ir prieš rinką – užtikrinti, kad jų naudojamos IT sistemos apskritai nesudarytų galimybių sukčiavimui.
Pasak A. Karaliūno, Lietuvos loterijų asociacijos narių, loterijų organizatorių „Euloto“ ir „Olifėja“ naudojamos IT sistemos ir kiti technologiniai sprendimai yra saugūs nuo panašaus sukčiavimo galimybės.
„Visas saugumo priemonių kompleksas užtikrina, kad piktnaudžiauti negalėtų nei loterijų dalyviai, nei organizatoriai, nei loterijų platintojų tinklas.
Asociacijos narių organizuojamose loterijose nėra galimybių „apeiti sistemą“. Visa informacija yra užkoduota ir neprieinama, o veiksmai su loterijų bilietais yra fiksuojami ir stebimi specialioje sistemoje. Be to, patikimoje sistemoje nei pardavėjai, nei organizatoriaus ar platintojo darbuotojai negali žinoti, kurie bilietai laimingi. Tuo tarpu technologijų tiekėjų veikla yra prižiūrima audito kompanijų, kurios specialiai vertina, ar nėra galimybių apeiti sistemą“, – dėstė A. Karaliūnas.
