2006 m. gimusio nepilnamečio kūnas buvo rastas maždaug 10 val. 50 min., informavo Kauno apskrities policija.
„Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes“, – komentavo policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.
Tyrimą kontroliuojanti prokurorė Ramunė Brazdeikytė Delfi paminėjo, kad akivaizdžių smurto žymių ant jaunuolio kūno nebuvo, taip pat nėra savižudybės požymių.
Ruklos gyventojai spėlioja, kad jaunuolis galėjo perdozuoti neaiškių medžiagų, tačiau prokurorė sakė, jog nesulaukus ekspertų išvadų apie tokias versijas kalbėti gerokai per anksti.
O tyrimai, pasak prokurorės, trunka pakankamai ilgai. Jei kraujyje reikia nustatyti ne tik alkoholio koncentraciją, bet ir kitas medžiagas, tai gali užtrukti ir kelis mėnesius.
Tačiau Ruklos gyventojai pasakoja, kad rūsyje, kur rastas vaikino kūnas, nuolat linksmintis ir svaigintis rinkdavosi jaunimas.
Buvo labai motyvuotas
Apie mirusį Dominyką atsiliepiama kaip gerą, paslaugų vaiką, visada pasiruošusį padėti.
„Visada mandagus, padėdavo krepšį panešti, sakydavau, imk, vaikelį eurą, jis tik pabėgdavo, teta, nereikia. Baisiai skaudu“, – prisiminimais dalinosi viena rukliškė.
Ruklos seniūnė Vilma Akvilė Karoblienė sakė, kad ši tragedija labai skaudžiai palietė visą miestelį. Ji pati pažįsta Dominyką nuo mažų dienų, jos sūnus kartu lankė darželį, mokėsi pradinėse klasėse.
„Jis išsiskyrė uždaru būdu. Bet paskutiniu metu buvo labai rimtai užsiėmęs sportu, buvo labai motyvuotas. Mokėsi ir profesinėje mokykloje, galvojo apie ateitį“, – kalbėjo V. A. Karoblienė.
„Labai sunku, kai jaunas žmogus išeina, sunku apsakyti žodžiais. Labai nuoširdi užuojauta mamai“, – pridūrė pašnekovė.
Mirtys kartojasi
Per paskutinį mėnesį tai jau trečia jauno žmogaus mirties, siejama su perdozavimu. Rugsėjo pabaigoje vakarėlis Marijampolėje baigėsi 17-mečio mirtimi.
Dar du vaikinai iš šio vakarėlio sunegalavę atsidūrė ligoninėje. Jie prisipažino vartoję neaiškių tablečių.
Spalio 8-ąją Vilniuje mirė 19-metė, tyrimą kontroliuojantis prokuroras Rytis Ivanauskas Delfi yra sakęs, kad prieš tragediją galbūt vyko kažkokių draudžiamų medžiagų vartojimas.
Abiem atvejais vis dar neaiški tiksli mirties priežastis, laukiama toksikologinių tyrimų atsakymų.
Situacija pablogėjusi
Ruklos seniūnė sakė nežinanti detalių, kas tiksliai nutiko Dominykui, į klausimus turėtų atsakyti pareigūnai.
Bet paklausta apie psichotropinių medžiagų paplitimą tarp paauglių, atsakė kategoriškai: „Situacija tikrai yra pablogėjusi.“
„Stumiami ir įvairiausi legalizavimai šitos padėties tikrai nepagerins. Turi būti prevencija visam šitam, deja, neturim prevencinių programų, o jei jos yra, jos neveikia“, – konstatavo ji.
Seniūnės požiūriu, prie problemos prisideda ir sumenkę policijos pajėgumai, pareigūnų akivaizdžiai trūksta.
„Gaila, Vidaus reikalų ministerija nesirūpina Lietuvos policija, ji nustekenta ir nuvaryta“, – kalbėjo V. A. Karoblienė.
Po Dominyko mirties rukliškiai kalbėjo, kad neva visi žino, kur miestelyje prekiaujama narkotikais, tačiau niekas nieko nedaro. Paklausta apie tai seniūnė sakė taip pat girdėjusi tokius svarstymus.
„Tą aš girdėjau, policija minėjo, kad irgi žino. Galbūt renkama kokia žvalgybinė informacija, galbūt kažko neatskleidžia, o galbūt atsimušam vėl į tai, kad yra pareigūnų trūkumas. Valdžia neskatina eiti į policiją, nors tai prestižinė, atsakinga profesija“, – sakė ji.
Kita dažnai minima problema, menkas jaunimo užimtumas. Tačiau Ruklos seniūnės teigimu, čia užsiėmimų paaugliams apstu, problema labiau yra dėl jų pačių ir motyvacijos bei auklėjimo šeimose.
Pašnekovė užsiminė, kad Rukloje yra asocialių šeimų, kurios nesuinteresuotos keistis, nes valstybės išmokų politika neskatina jų ieškoti darbo ir stengtis.
„Ruklos miestelyje yra šeimų, kurios nelabai prižiūri savo vaikelius, vaikai, galima sakyti, augina vienas kitą. Tėvai nedirba ir nelabai rūpinasi vaikų auklėjimu, jų šveitimu, rengimu ateičiai. Tada vaikai, neradę šilumos, neradę paramos iš tėvų, jie randa paramą kažkur kitur, bendraamžių tarpe, – pasakojo ji. – Ir matau, kad mūsų valstybė nuėjo baisiausiu ir lengviausiu keliu, jie tokius apleistus vaikus numeta kažkam, kad vos ne už jį gyventų gyvenimą. Mūsų socialinių paslaugų centras deda didžiules pastangas, dirba, su šeimomis, orientuoja. Daroma labai daug, bet reikia ir jų pačių motyvacijos.“
Skirtingi požiūriai
Egzistuoja skirtingi požiūriai, kaip spręsti situaciją. Delfi rašė, kad štai pavyzdžiui Generalinė prokuratūra siūlo, jog būtų ribojama arba visiškai uždrausta elektroninių cigarečių (net ir be kvapų) apyvarta, kad policijos pareigūnai be tėvų sutikimo, gal ir su kinologais, specialiai apmokytais šunimis, galėtų tikrinti mokinių daiktus bei spinteles ugdymo įstaigose, taip pat, – kad už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atsakytų asmenys ne nuo 16, o nuo 14 metų.
Be to, kad būtų griežtinama ir atsakomybė už narkotikų platinimą, nors už prekybą dideliais kiekiais jau gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų.
Prokurorai išsakė kategorišką prieštaravimą siūlymui dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu kanapių ar jų produktais:
„Kategoriškai nepritariame siekiui dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą, numatant, kad asmenims, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Narkotikų turėjimo dekriminalizavimas labai paveiktų narkotikų prekybos situaciją Lietuvos mokyklose, kadangi prekyba sukeltų minimalią riziką (atsakomybę).“
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kalbėjo, kad narkotikų mokykloje problemai spręsti būtinas visų institucijų susitelkimas.
„Bet mes jau gerokai ėmėmės atitinkamų veiksmų, kas yra pagal mūsų kompetenciją: pirmiausia buvo parengtos saugumo rekomendacijos mokykloms. Jos yra išplatintos visoms Lietuvos savivaldybėms – labai svarbu, kad jos, kartu su mokyklomis, imtųsi tų veiksmų“, – akcentavo ministrė.
O štai LNK žinių kalbintas Teisės instituto, mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis kaip tik kalbėjo, kad narkotinių medžiagų dekriminalizavimas gali padėti išgelbėti gyvybes, esą, dažnu atveju, mirtis žmogų ištinka tada, kai bausmės bijantis žmogus nesikreipia pagalbos.
„Kai yra baudžiamoji atsakomybė už vartojimą, tai gana sunku įsivaizduoti, kad asmuo kreiptųsi tiesiog terapijos pagalbos, o kritiškiausia situacija yra tada, kai jau žmogus arti mirties. Lietuvoje yra tokių atvejų ir mūsų medikai signalizuoja, kad draugai palieka tą vaiką, tarkime, kuris pavartojo nežinomos medžiagos ir kilo pavojus jo gyvybei, nes bijo atsakomybės. Gal kažkas iš jų pasidalijo, o gal apskritai kartu vartojo“, – teigė S. Bikelis.
Anot pašnekovo, tokioje situacijoje žmogų veikia ne tik išgąstis, bet ir mintis, jog laukia dideli nemalonumai.
„Vakarų Europos valstybių praktika parodė, kad tų mirčių sumažėjo po dekriminalizacijos, tarkime, Portugalijos atvejis. Be abejo, buvo situacijų ir Vakaruose, kai buvo visas dėmesys sutelktas į baudimą ir buvo per mažai dėmesio pagalbai, terapijai ir gydymui. Ta pati Portugalija ir atliko tą posūkį – mažiau baudimo, daugiau gydymo. Lietuvai reikia būtent tą patį daryti. Apie tai ir yra kalbama“, – teigė Teisės instituto mokslininkas.
