„Aš gyvenu tik dėl Pauliaus. Jei man kas nors atsitiktų, jis liktų visiškai vienas“, – 70-mečiui lipant ant kulnų, dėl savo sveikatos nerimavo O. Stankevičienė, šeštadienį rašo dienraštis „Kauno diena“.
Apie sūnų moteris sako galvojanti nuolat. Tik mintys apie jį, tikėjimas, viltis ją palaiko. „Žinot, būdavo, negaliu naktį užmigti. Ateinu į šį kambarį ar virtuvę, kurių langai Rokiškio kryptimi. Žiūriu į tolį ir svajoju, kad mūsų su Pauliumi mintys kaip kokie spinduliai susitiktų“, – lėtai kalbėjo O. Stankevičienė.
Šaltakraujo žudiko motina sūnui gali skambinti penkis kartus per dieną. „Tarp mūsų su Pauliumi labai stiprus ryšys. Visada jaučiu, jeigu kas nors negero nutinka. Tada viską metu ir skambinu. Anksčiau važiuodavau į Rokiškį. Dabar nebepajėgiu – tik skambinu“, – „Kauno dienai“ kalbėjo O. Stankevičienė.
P.Navickui vasarą sueis 32-eji. „Gerai gyvenu, – paklaustas, kaip jam sekasi, linksmai atsakė P. Navickas. – Atsikeliu, einu į mokyklą. Keturis kartus per dieną penkiolikai minučių išleidžia į lauką. Per tą laiką galima surūkyti dvi cigaretes. Bet man užtenka vienos“.
„Net jei mano sūnus ir būtų padaręs tą nusikaltimą, jo niekada neatsižadėčiau. Bet aš žinau visą tiesą. Jis prisidėjo. Jis tą mergaitę atidavė. Tas žmogus buvo suaugęs“, – tarė O. Stankevičienė. Daugiau apie prieš 18 metų įvykusį kraupų nusikaltimą – aštuonerių metų Daivutės išžaginimą ir nužudymą ji nekalbėjo. Motina laikosi sūnui duoto pažado apie tragediją tylėti.