Tarp nuteistųjų paplitusios nerašytos taisyklės turi tokią galią, kad prieš jas net bejėgiai įkalinimo įstaigų darbuotojai.

„Subkultūra – normalus reiškinys tarp nuteistųjų“, – prisipažino Pravieniškių pataisos namuose dirbantis kalinių prižiūrėtojas Remigijus Rokus.

Šio pareigūno, kaip ir kitų liudytojų, kurių vieni pataisos namuose dirba, o kiti atlieka bausmę, pasakojimai tyrėjams padėjo atskleisti nužudymą Pravieniškių pataisos namuose, kai subkultūros taisyklėms nepaklusęs Rumunijos pilietis buvo nuplaktas lazda.

Dėl tyčinio nužudymo teismas yra nuteisęs net penkis kartus dėl vagysčių teistą alytiškį Ernestą Zarauską ir keturis kartus dėl fizinės prievartos panaudojimo teistą Plungės rajono gyventoją Tomą Petkų – jiems nurodyta pirmuosius 4 metus kalėti kalėjime, o kitus – pataisos namuose. T. Petkus už grotų praleis 13 (už nužudymą skirta 10 metų bei pridėta anksčiau neatliktos bausmės dalis), o E. Zarauskas – 12 metų.

Tačiau nuteistieji su tokiomis bausmėmis nesutinka – jie mano, kad nubausti ne tik pernelyg griežtai (esą reikia atsižvelgti ir į jauną amžių), bet ir ne dėl to, ką padarė – esą jie negalėjo numanyti, kad sudavę kelis smūgius lazda kitam nuteistajam per sėdmenis, šlaunis ir blauzdas sukels šio mirtį.

Anot kalinių, mušant žmogų lazda gali būti sukeltas fizinis skausmas bei atitinkamo laipsnio jo sveikatos sutrikdymas, bet – ne mirtis. „Niekas jo neketino nužudyti, tik siekėme jį paauklėti mušdami per žmogui nepavojingas kūno vietas“, – pažymėjo jie.

Ar pagrįstai T. Petkus ir E. Zabarauskas, kurį zonoje vadino tiesiog Vania, yra nuteisti už tyčinį užsieniečio nužudymą pataisos namuose? Ar jie galėjo suvokti, kad mušdami kalinį galėjo šiam sukelti trauminį šoką ir ar atsakomybės dėl šio baisaus įvykio neturėtų prisiimti įkalinimo įstaigos administracija, nepasirūpinusi, jog sumuštam Rumunijos piliečiui būtų laiku suteikta medicininė pagalba, dėl ko tuomet, tikėtina, nukentėjusiojo gyvybė būtų išgelbėta?

Į šiuos klausimus atsakymo ketvirtadienį pradėjo ieškoti Lietuvos apeliacinis teismas – trijų teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja pagal nuteistųjų skundus. Teismas ketina apklausti įkalinimo įstaigos gydytoją ir teismo medicinos ekspertą – jų pateiktos išvados gali lemti tolesnį nuteistųjų gyvenimą.

Bausmę Pravieniškių pataisos namuose atlikinėjusio Rumunijos piliečio Iuliano Petrisoro Dopceos nužudymas galėjo gerokai patuštinti ne tik nuteistųjų, bet ir Lietuvos valstybės, nesugebėjusios kaliniui užtikrinti tinkamų kalinimo sąlygų, biudžetą, tačiau, atrodo, kad šįkart valstybei tiesiog pasisekė – Rumunijos ambasada ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams nurodė, kad pastovios gyvenamosios vietos neturėjęs nužudytasis Rumunijoje neturi jokių giminaičių, todėl niekas negali pretenduoti į žalos atlyginimą.

Užsienietis, kuris nemokėjo kalbėti nei lietuviškai, nei angliškai, Pravieniškėse buvo sumuštas dar 2012 m. kovo 11 d. – tądien į valgyklą pietauti atėjęs vyras nuo aukštesnės kastos nuteistųjų stalo pasiėmė lėkštę su maistu, kurį suvalgė. Tai pamatė kiti kaliniai iš aukštesnės kastos – vienas kalinys ant stalo I. P. Dopceos padėtą lėkštę nuspyrė ir ėmė šaukė žiūrėti, kas ką daro. Tarp kalinių kilo pykčio protrūkis, todėl paskui kažkas iš nuteistųjų (kas, pareigūnams taip ir nepavyko nustatyti), nurodė I. P. Dopceą nubausti.

Pagal nerašytas nuteistųjų taisykles, jis turėjo būti nuplaktas – mušamas per užpakalį.

Pataisos namuose tuo metu bausmę atlikinėjęs nuteistasis Tomas Lipinskas teigė, kad subkultūros taisykles pažeidusį nuteistąjį nuplakti, pagal tas pačias taisykles, turi tas nuteistasis, kuris prižiūri nusižengusįjį. „I. P. Dopcea, kiek žinau, prižiūrėjo E. Zarauskas“, – sakė jis.

Nustatyta, kad netrukus E. Zarauskas liepė I. P. Dopceai lįsti tarp lovos grotų – tada jam buvo suduota porą smūgių per sėdmenis šluotos kotu. Kai rumunas bandė išlįsti iš lovos grotų, T. Petkus jį įgrūdo atgal pro tas pačias grotas, stumdamas jį koja, I. P. Dopcea gulėjo ant lovos kniūbščias, jo galva buvo į lovos vidų, rankos buvo sukištos per lovą į apačią, kojos buvo ant grindų. Tada T Petkus buvo atsisėdęs ant lovos ir laikė I. P. Dopceą už rankų, kad jis neišlįstų ir negalėtų pabėgti bei pasipriešinti.

Anot ekspertų, kaliniui mediniu pagaliu buvo suduota ne mažiau kaip keturi smūgiai per kairįjį žastą, sėdmenis, šlaunis ir dešinę blauzdą. Nuo patirtų sužalojimų užsienietis mirė vežamas į ligoninę. Vėliau ekspertai pažymėjo, kad nužudytajam nuteistųjų subkultūros reikalavimai nebuvo žinomi, todėl jo atžvilgiu pavartotas smurtas dėl nežinomybės galėjo sukelti didesnę baimę ar stresą, bei galėjo padidinti trauminio šoko apimtį.

Kad būtent E. Zarauskas ir T. Petkus rumunui surengė egzekuciją, pareigūnams nurodė ne tik nuteistieji, bet ir jų prižiūrėtojai.

Tądien pataisos namuose budėjęs prižiūrėtojas R. Rokus teisme pasakojo, kad į Pravieniškes atlikti teismo paskirtos bausmės atvežtas rumunas valgydamas nesinaudodavo šaukštu. „Kai jį atvežė į pataisos namus, jis atsisakė paimti šaukštą iš sandėlio“, – prisiminė jis.

„Tądien maitinimas vyko kaip kasdien, be konfliktų, kai kurie nuteistieji neateina valgyti, todėl lieka jų maistas, – sakė prižiūrėtojas. – Nukentėjusysis paėmė nuo kito stalo sriubą ir ją išgėrė. Tada kažkuris iš nuteistųjų užrėkė: „Ką darai?“. Rumunas numetė dubenėlį ir nuėjo į savo sektorių.“

Apie incidentą valgykloje prižiūrėtojas papasakojo pamainos vyresniajam prižiūrėtojui, o paskui perėjo per zoną pasižiūrėti, ar nieko nenutiko. „Buvo ramu, nieko įtartino nepastebėjome“, – sakė jis.

Įtarimų rumunas sukėlė tik vakare. „Atėjome į gyvenamąją patalpą, kur jis gyveno, tuo metu jis jau ruošėsi eiti miegoti, – kalbėjo R. Rokus. – Ant jo kojų matėsi kraujosruvos, jis atrodė kaip sergantis žmogus – apdujęs, įtartinas, todėl nusprendėme, kad jį reikia vesti pas medikus. Medicinos darbuotoja priėmė sprendimą, kad reikia vežti į Klinikas, nes Kaišiadoryse, kurie yra visai netoliese, vakarais medikai negali suteikti pilnos pagalbos.“

Prižiūrėtojo teigimu, važiuojant į Kauną kalinys buvo sąmoningas, bet pakeliui mirė.

„Pagal nuteistųjų subkultūrą, „nuskriaustieji“ negali sėdėti už bendrų stalų su aukštesnės kastos nariais, jie sėdi prie atskirų stalų, – teisme kalbėjo R. Rokus. – Gali būti, kad nukentėjusysis buvo sumuštas dėl to, kad paėmė sriubą nuo aukštesnės kastos stalo. Man su nukentėjusiuoju taip ir neteko pasikalbėti, nes jis nei rusiškai, nei lietuviškai nekalbėjo. Subkultūra – normalus reiškinys tarp nuteistųjų. Jeigu kalinius susodintume už bendrų stalų, mano nuomone, prie kiekvieno nuteistojo reikėtų pastatyti po vieną prižiūrėtoją.“

Prižiūrėtojas taip pat patikino, kad I. P. Dopcea priklausė „nuskriaustųjų“ kastai, tačiau tuo pačiu negalėjo pasakyti, ar jam kalinių taisykles, kaip elgtis už grotų, kas nors iš kalinių paaiškino.

„Pagal kalinių subkultūrą, kiek žinau, buvo padarytas neatleidžiamas pažeidimas – nukentėjusysis buvo „nuskriaustasis“, pagal jų taisykles, kiek žinau, egzekucijas vykdo patys „nuskriaustieji“, vadinami „bachūrai“ prie to reikalo rankų nekiša. Kas paskiria vykdytojus, negaliu pasakyti, kaliniai tarpusavyje sprendžia, to jie nesako pareigūnams.“