26 metų E. Dančenkovo apeliacinį skundą dėl praėjusių metų spalį paskelbto Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, antradienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.
Nei nuteistasis E. Dančenkovas, nei byloje nukentėjusiuoju pripažintas A. Macijauskas teismo posėdyje nedalyvavo – savo poziciją dėl paskelbto nuosprendžio išsakė tik valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Audronė Šukienė ir nuteistojo advokatė Ingrida Botyrienė.
Realia vienerių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas E. Dančenkovas apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti nuosprendį – skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, sumažinti A. Macijauskui priteistos neturtinės žalos atlyginimą (nuo 4,5 iki 3 tūkst. litų) bei nepriteisti nukentėjusiajam 4 tūkst. Lt už jam atstovavusio advokato suteiktas teisines paslaugas.
Ginčo dėl A. Macijauskui priteisto vieno lito turtinės žalos atlyginimo nekilo – E. Dančenkovas sutinka sumokėti šią sumą.
Nuteistojo gynėja I. Botyrienė teisme aiškino, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino E. Dančenkovo atsakomybę lengvinančia aplinkybe fakto, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pasak gynėjos, nusikalstamos veikos padarymui turėjo esą provokuojamasis A. Macijausko elgesys.
Bylos duomenimis, praėjusių metų birželio 18-ąją, apie 2.50 val., A. Macijauską prie savo namų Vilniuje, Savanorių prospekte, šalia dangoraižio „Helios City“, užpuolė E. Dančenkovas – trenkdamas A. Macijauskui į veidą sužalojo dantį.
Nustatyta, kad E. Dančenkovas prisikabino prie A. Macijausko, kai šis grįžo į savo namus. Kadangi buvęs sportininkas nenorėjo veltis į pokalbį, vyrai netrukus išsiskyrė, tačiau keletą metrų paėjęs E. Dančenkovas netikėtai apsisuko ir grįžęs prie A. Macijausko smogė šiam į veidą.
E. Dančenkovas teigia, kad grįžti jį išprovokavo pats A. Macijauskas – esą jis pasakęs įžeidžiančius žodžius.
„Jeigu A. Macijauskas nebūtų pasakęs tų žodžių, E. Dančenkovas nebūtų sugrįžęs, – aiškino advokatė I. Botyrienė. – Situacija, kokia buvo, tokia buvo, mano ginamasis neneigia suduoto smūgio. Žinoma, pasakyti įžeidžiantys ar gražūs žodžiai nepateisina jo elgesio, tačiau reikia vertinti situaciją“.
Su tokia nuteistojo gynėjos pozicija nesutinka prokurorė A. Šukienė, pažymėjusi, kad E. Dančenkovas kartą spjovė į A. Macijauską, todėl jį galbūt ir išprovokavo pasakyti įžeidžiančius žodžius.
„Ne A. Macijauskas, o E. Dančenkovas išprovokavo, kad tie žodžiai būtų pasakyti“,– sakė sostinės prokurorė.
Pasak jos, E. Dančenkovas ne kartą teistas, sistemingai daro nusikaltimus ir dėl buvusių teistumų nepadarė išvadų, todėl apylinkės teismas pagrįstai jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.
Be to, prokurorė pažymėjo, nors nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau gydymas gali užtrukti trejus metus, o sužalotus dantis gali tekti ir pašalinti.
Ar pagrįstai E. Dančenkovui buvo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir ar bus sumažinta iš jo priteista kompensacija nukentėjusiajam, Vilniaus apygardos teismas žada paskelbti sausio 18 d.
DELFI primena, kad A. Macijauskas iš E. Dančenkovo priteistą neturtinės žalos atlyginimą yra žadėjęs skirti Vilniaus miesto sutrikusio vystymosi kūdikių namams.
„Man nereikalingi svetimu krauju ir vaikų tėvų ašaromis sutepti pinigai“, – teisme yra sakęs A. Macijauskas.
Jis teisme prisipažino, kad užpuolimas jam buvo ypatingai skaudus – tądien žmona buvo susilaukusi pirmagimio.
„Gimus sūnui, pilnas džiaugsmo ir ypatingų emocijų grįžau taksi namo – prieš tai aplankiau savo ir žmonos tėvus, buvau susitikęs su draugais, išgėriau šampano taurę, – teisme pasakojo buvęs krepšininkas. – Prie savo namų pamačiau grupę jaunuolių, žinojau, kokia publika čia renkasi, todėl tiesiai ėjau link namų durų. Tada vienas jaunuolis priėjo prie manęs ir ėmė užgaulioti. Matydamas tų žmonių gyvenimo stilių, supratau, kad tai viskuo gali pasibaigti, todėl net nestabtelėjęs nuėjau į laiptinę.
Bet į mane buvo mestas bokalas alaus, spjauta į nugarą, girdėjau užgauliojimus visokiausiais žodžiais, buvo griebta už rankos, ant kurios buvo 100 tūkst. Lt kainavęs laikrodis. Tada užėjau į laiptinę ir dar net nespėjau atrakinti durų, kai priėjęs tas žmogus vėl griebė man už rankų, grasino užmušti, sakė, aš tave išjungsiu, viską atimsiu, ir šampano buteliu ar bokalu trenkė man į veidą“.
A. Macijauskas sakė, kad po smūgio apsvaigo: „Praradau orientaciją, buvau šoko būsenoje“.
„Iš tų žmonių elgesio matėsi neišvengiamas konfliktas – jie elgiasi taip, kad penkias dienas daužai kriaušę, o šeštą – žmogų, toks tų žmonių gyvenimo būdas“, – tvirtino jis.
Sportininkas neslėpė, kad susidūręs su nepažįstamuoju iš karto pamanė, jog šis nori jį apiplėšti – A. Macijauskas tuo metu turėjo ne tik prabangų laikrodį, bet ir 6 270 Lt grynųjų pinigų bei naują telefoną.
„Tuo metu man kilo tik vienintelė mintis – nori mane apiplėšti, bet jokio apiplėšimo nebuvo, taip matyt iš išgąsčio pagalvojau“, – praėjus pusantrų metų po įvykio kalbėjo jis.
A. Macijauskas tikino, kad su E. Dančenkovu net nesileido į kalbas. „Jokio konflikto iš mano pusės nebuvo, aš tik ėjau namo“, – patikino jis.
Buvęs krepšininkas tvirtino, kad jį pribloškė nepažįstamojo elgesys ir kategoriškai neigė, jog buvo užpultas tik dėl to, jog esą nežaidė už Lietuvos rinktinę.
„Esu žaidęs už Lietuvos rinktinę, esu nusipelnęs krepšiniui, daug kas mane pažįsta, tai, kad buvau užpultas, jog nežaidžiau rinktinėje, yra visiška nesąmonė, – sakė nukentėjusysis.
„Tai buvo didžiulis šokas, didžiulis pergyvenimas, galvoji, kad esi gerbiamas, mylimas šalies gyventojas, atstovavęs Lietuvos rinktinei, – kalbėjo A. Macijauskas. – O taip žmogų suluošinti... Buvo didžiulis šokas, buvo daug ašarų, lig šiol turiu vaikščioti po poliklinikas. Iki šiol burnoje turiu nešioti plokštelę, patikėkite, menkas malonumas“.