Teisėjas paliko galioti nustatytą 1 mln. JAV dolerių (maždaug 4 mln. litų) užstatą.
46 metų A.Brazinskas, kuris JAV gyvena Alberto Victoro White'o vardu, buvo suimtas vasario 5 dieną bute Santa Monikoje, kai iškvietė policiją ir pareigūnams parodė savo 77 metų tėvo lavoną.
A.Brazinskas, kuris, kaip įtariama, ginčo metu užmušė savo tėvą, teismui pareiškė esąs nekaltas dėl nužudymo.
A.Brazinsko advokatas Jackas Alexas P.Brazinską penktadienį vadino kaprizingu seniu, nusikaltėliu ir teroristu, kuris užgrobė sovietinį lėktuvą, baimindamasis mirties bausmės ar kalėjimo dėl kriminalinių kaltinimų.
Pasak jo, lemtingąją naktį P.Brazinskas susiginčijo su sūnumi dėl jo noro išvykti pas žmoną į Malaiziją, kur ji dirba JAV vyriausybės misijoje, ir grasino jam ginklu. A.Brazinskas esą gindamasis aštuonis kartus smogė tėvui į galvą.
Advokato teigimu, tai savigynos, o ne žmogžudystės byla, todėl A.Brazinską, kuris anksčiau nėra buvęs kuo nors kaltinamas, reikia paleisti mainais į pasižadėjimą neišvykti.
Tačiau kaltintojai teigė, kad žmogžudystė buvo iš anksto apgalvotas, žiaurus veiksmas ir kad A.Brazinskas turi likti už grotų, jei negalės sumokėti užstato.
1970 metų spalio 15 dieną, tėvas ir tuomet dar paauglys sūnus Brazinskai užgrobė Sovietų Sąjungos aviakompanijos "Aeroflot" keleivinį lėktuvą "An-24", vidaus reisu skridusį iš Batumio į Suchumį, ir privertė jį nuskraidinti į Turkiją.
P.Brazinskas po dešimtmečio interviu sakė, kad jis ir jo sūnus užgrobė Juodosios jūros pakrante skridusį lėktuvą, grasindami slapta įsineštu pistoletu ir perdirbtu medžiokliniu šautuvu. Pasak P.Brazinsko, jis ryžosi užgrobti lėktuvą, "nes jam grėsė mirtis kaip Lietuvos pasipriešinimo sąjūdžio dalyviui".
Pasak tėvo, du lėktuve buvę ginkluoti apsauginiai atvėrė ugnį. Per kilusį susišaudymą buvo nušauta 24 metų stiuardesė Nadežda Kurčenko ir sužeisti trys įgulos nariai.
Turkijoje Brazinskai bandė gauti politinį prieglobstį, tačiau Ankara, atmetusi SSRS prašymą juos išduoti, užgrobėjus suėmė ir P.Brazinskui už nužudymą skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, o jo nepilnamečiam sūnui - švelnesnę dvejų metų kalėjimo bausmę.
Per 1974 metų visuotinę amnestiją bausmė Brazinskams buvo dovanota, o kalėjimas pakeistas namų areštu. Po dvejų metų tėvas ir sūnus pabėgo, tačiau susisiekę su JAV ambasada Ankaroje ir negavę politinio prieglobsčio, vėl pasidavė Turkijos policijai.
Po dviejų savaičių paleisti į laisvę, jie 1976 metais atsidūrė Venesueloje, ten nusipirko bilietus skristi į Kanadą. Lėktuvui nutūpus Niujorke, Brazinskai dingo, tačiau po dviejų savaičių juos suėmė JAV imigracijos ir natūralizacijos tarnyba (INT).
Imigracijos teisėjas Robertas T. Griffinas leido tėvui ir sūnui kreiptis su prašymu gauti politinį prieglobstį pagal 1980 metais priimtą liberalesnį prieglobsčio įstatymą. INT apskundė šį nuosprendį ir tvirtino, kad jie turi būti deportuoti.
INT apeliacija sukėlė didelį Amerikos lietuvių pasipiktinimą, ir nors politinis prieglobstis jiems nebuvo suteiktas, Pranui Brazinskui ir jo sūnui buvo leista pasilikti JAV. Jie persikėlė į Santą Moniką, kur abu vertėsi namų dažymu.
Kai kurios lietuvių išeivių organizacijos Brazinskus buvo paskelbusios didvyriais ir kovotojais su Lietuvą okupavusia Sovietų Sąjunga.
Lietuvoje žiniasklaida suformavo kitokį Brazinskų įvaizdį - civilinį lėktuvą užgrobusių teroristų. Spauda rašė, kad P.Brazinskas nebuvo kovotojas už Lietuvos laisvę, o tebuvo spekuliantas, kuriam grėsė baudžiamoji atsakomybė.