Tuo metu „Drąsos kelio“ kandidatas į Seimą Povilas Gylys su parlamentare nesutinka ir DELFI surengtoje diskusijoje „Kas geriau?“ sakė, jog iš esmės pastaruoju metu ne N. Venckienė turi problemų su teisėsauga, o teisėsaugos institucijos turi problemų su N. Venckiene.
Kaip žinoma, N. Venckienei norima pateikti įtarimus dėl teismo sprendimų nevykdymo ir kitų veikų, tačiau prokurorams niekaip nepavyksta prisikviesti jos į apklausas, nes N. Venckienė teigia serganti.
„Drąsos kelias“ - partija, besižavinti galimu žudiku ir kalbanti apie teisėsaugos pertvarką
D. Kuodytė, paprašyta įvertinti „Drąsos kelio“ partijos programines nuostatas, teigė, jog jai sunku vertinti „Drąsos kelią“ kaip partiją, nes tai „tiesiog susibūrę žmonės“.
„Sunku būtų kol kas vertinti kaip partiją, tiesiog susibūrę žmonės. Tikiuosi, kad jie atras savo vietą politinėje sistemoje“, - diskusijoje sakė parlamentarė, pridūrusi, jog ne itin pasitiki visuomenės nuomonės apklausomis. Pagal „Spinter tyrimų“ įvykdytą apklausą, „Drąsos keliui“ per rinkimus prognozuojama vos 1,8 proc. balsų.
Paklausta, ką mano apie „Drąsos kelio“ siūlymus pertvarkyti teisėsaugos sistemą, D. Kuodytė teigė jog tokie teiginiai jai atrodo kiek makabriški, nes apie teisėsaugos pertvarką kalba partija, kurios vėliava tapęs D. Kedys galimai įvykdė linčo teismą Kauno teisėjui Jonui Furmanavičiui ir Laimutės Stankūnaitės seseriai Violetai Naruševičienei.
„Tegul nesupyksta profesorius P. Gylys, nenoriu įžeisti, bet partijos, kuri adoruoja arba savo vėliava laiko iškėlusi galimai linčo teismą įvykdžiusį žmogų, kalbėjimas apie teisėsaugos sutvarkymą yra šiek tiek makabriškas. Bent man asmeniškai taip skamba. Daug kas iš tiesų yra daroma, ką akcentuoja „Drąsos kelias“ ir P. Gylys, o kai kurie jų siūlomi dalykai galėtų būti plačiau paaiškinti“, - sakė D. Kuodytė.
P.Gylys: teisėsaugos veiksmai tikrai kelia klausimų
„Drąsos kelio“ kandidatas P. Gylys savo ruožtu teigia, kad kai kurie teisėsaugos institucijų veiksmai jam iš tikrųjų kelia nuostabą. Kaip pavyzdį jis įvardijo, jam pateiktus įtarimus organizavus nesankcionuotą „Drąsos kelio“ rėmėjų mitingą arba metų metus besitęsiančią Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą.
Jis taip pat teigė manantis, kad ne N. Venckienė turi problemų su teisėsauga, o teisėsaugos institucijos – su N. Venckiene.
„Manau, kad teisėsauga turi problemų su N. Venckiene. Aš manau, kad visa teisės institucijų elgsena akivaizdžiai fokusuoja į ją dėmesį, bandydama sudaryti įvaizdį, kad čia yra kažkoks nusikaltimo elementas. Pavyzdžiui, dabar paaiškėjo, kad man buvo iškelta byla be pagrindo, bet taip sakant patampė. Eisenoje, dėl kurios buvau kaltinamas, dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių, buvo sakoma, kad aš organizatorius, o teisme paaiškėjo, kad aš nebuvau organizatorius“, - pasakojo P. Gylys.
DELFI primena, kad P. Gyliui buvo iškelta administracinės teisės pažeidimo byla dėl nesankcionuoto mitingo prie Prezidentūros ir eiseną iki Seimo organizavimo šių metų gegužės 18 d. dėl D. Kedžio mažametės dukters perdavimo iš N. Venckienės mergaitės mamai Laimutei Stankūnaitei. Tačiau teismas bylą nutraukė.
„O sakysime Darbo partijos byla? Jums nekyla klausimų, kodėl ji praktiškai sustojo? Mes tiek energijos įdėjome tą žmogų (Viktorą Uspaskichą – DELFI) atsikviesdami iš Maskvos, paskui viskas sustojo. Trys ar keturi metai istorija tęsiasi. Klausimas, kodėl prieš rinkimus tai sustabdoma? Aš atsakymo neturiu, bet klausimas teisėtas. Ar teisė nėra naudojama politiniams tikslams?“, - klausė P. Gylys.
Klausiamas, kam gali būti naudinga vilkinti Darbo partijos bylą, P. Gylys svarstė apie nerinktus, bet valstybėje labai įtakingus žmones, nors jokių pavardžių neminėjo.
„Mes galvojame, kad naudinga toms sisteminėms partijoms, bet aš manau, kad yra ir kitas paaiškinimas. Mano versija yra tokia, kad yra nerinktų žmonių, kurie daro didelę įtaką teisės institucijų sprendimams. Galbūt iš dalies tai daro aukšti politikai, nors nenoriu minėti pavardžių. Kita vertus, jaučiu, kad yra grupė, kuri turi savo pavadinimą, tai niekieno nerinkti žmonės ir jūs gerai žinote apie ką aš kalbu“, - sakė „Drąsos kelio“ kandidatas.
D.Kuodytė: lengviausia teigti, kad viską valdo nematoma plaukuota ranka
Savo ruožtu liberalė D. Kuodytė sakė įvairias teorijas apie tai, jog kurią nors sritį valdo nematoma žmonių grupė, laikanti vaiduoklių teorijomis.
„Tai pati lengviausia schema viską suvesti į kažkokias vaiduoklių teorijas, gaujas, kurioje nematoma plaukuota ranka valdo vieną ar kitą sritį. Aš neneigiu, kad yra teisėsaugoje problemų ir kad daugelis jų yra sukeltos teisėsaugos – prokuratūrų ir teismų – padarytų klaidų, bet kalbėti apie visos sistemos valdymą...“, - teigė Liberalų sąjūdžio atstovė.
Politikė pabrėžė, kad Susirinkimų įstatymu nuolat besiskundžiantys visuomenininkai nematė šio teisės akto skylių, kol tai nepalietė jų pačių.
„Jau 2009 m. Seimo kontrolierė parašė išvadą, kad Susirinkimų įstatymas yra ydingas iš esmės, nes pagal tarptautinius dokumentus tai turi būti pareiškinis procesas, o ne leidiminis. Tai 2009 m. pabaigoje parengiau pati asmeniškai su teisininkų pagalba naują Susisrinkimų įstatymo redakciją, kuri dabar jau yra svarstymo stadijoje, kur nustatomas pareiškinis procesas“, - kalbėjo D. Kuodytė.
P. Gylys pabrėžė, jog jis yra paprastas pilietis ir keisti įstatymo galių neturi. Jo teigimu, kai pats susidūrė su įstatymo raide tiesiogiai, pamatė, kad Susirinkimų įstatymas yra „tarybinis“, pranešant savivaldybei apie mitingą ar piketą reikia nurodyti net dalyvių skaičių, nors tokių dalykų prognozuoti niekas negali.