Pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkai teigia, kad išeiviai, norėdami balsuoti, turi dėti nemažai pastangų. Esą dabartinė rinkimų tvarka jiems nėra patogi. Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Zitos Čepaitės nuomone, padėtis pasikeistų įvedus internetinį balsavimą. Ji turi vilčių, kad tai padidintų svetur gyvenančių lietuvių aktyvumą – šokteltų balsavusiųjų procentas.
Išeiviai balsuoja vangiai
„Žmonės norėtų, kad viskas vyktų paprasčiau, kad nereikėtų tiek daug procedūrų – išeiviai nori paprastesnio balsavimo. Kai vasarą vyksta pasiruošimas balsavimui, žmonės būna atsipalaidavę. Kai iki rinkimų lieka mėnuo, jie supranta, kad ateina rimtas dalykas – jie nori balsuoti, bet tada pasirodo, kad registracijos laikas pasibaigė ir tu nebegali balsuoti. Internetinis balsavimas visa tai palengvintų ir supaprastintų“, – internetinio balsavimo nauda įsitikinusi Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Ji aiškino, kad bendruomenės nariai diskutavo, kodėl iki šiol nėra internetinio balsavimo galimybės – ieškojo atsakymo, „kur šuo pakastas? Tačiau kur šuo pakastas, žino tik Lietuvos politikai“.
Z. Čepaitės teigimu, delsimą įvesti elektroninį balsavimą gali lemti ir tai, kad emigrantai vangiai balsuoja. Praeituose Seimo rinkimuose balsavo 1886 (52,96 proc.) Anglijos lietuvių.
Maža to, Z. Čepaitė pridūrė, kad didžiosios partijos, nepritariančios internetinio balsavimo galimybei, bijo emigrantų aktyvesnio balsavimo. Esą išeivių, mačiusių „tikrą demokratiją“, nuomonė joms galinti būti neparanki: „Turbūt tiems, kurie yra valdžioje, labai patinka tas metodas, kaip jie yra renkami. Įsileidimas žmonių, kurie yra matę ir kitokią demokratiją ir žinančių, kaip ji turėtų iš tikrųjų veikti, nelabai patiktų tiems, kurie yra įpratę vaidint demokratiją.“
Nors internetinis balsavimas ir būtų patogus, lietuvių bendruomenės pirmininkas nelinkęs manyti, kad jis radikaliai pakeltų rinkėjų aktyvumo kreivę.
J. Udris: pasaulio lietuvių prašymas pagrįstas
Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris palaiko pasaulio lietuvių bendruomenių vadovų nuomonę, teigdamas, kad internetinio balsavimo įdiegimas palengvintų emigrantų dalią: „Aš manau, kad emigrantų balsavimo klausimą labai gerai išspręstų balsavimas internetu, kurio, deja, Seimas niekaip nesiryžta įteisinti. Aš manau, kad naujasis Seimas žengs šitą žingsnį. Balsavimo kanalų didinimas turėtų būti vienas iš valstybės uždavinių.“
Emigrantams, gyvenantiems valstybėse, kuriose nėra Lietuvos diplomatinių atstovybių, J. Udrio teigimu, internetinis balsavimas taptų pagrindiniu kanalu, nes „tradicinis balsavimas jiems tiesiog techniškai nebūtų įmanomas“. Na, o valstybėse, kuriose Lietuvos diplomatinės atstovybės yra, tradicinis balsavimo būdas turėtų išlikti.
Emigrantai – Naujamiesčio apygardos rinkėjai
Rinkimams į Seimą taikoma mišri rinkimų sistema: 70 Seimo narių išrenkama proporcinio atstovavimo principu, 71 – daugumos atstovavimo. Emigrantams priskiriant Naujamiesčio rinkimų apygardą užtikrinamas daugumos atstovavimo principo prieinamumas. Tokiu būdu jiems sudarytos sąlygos pasirinkti vieną iš šioje vienmandatėje apygardoje išsikėlusių konkrečių kandidatų.
J. Udrio teigimu, kol emigrantų nebuvo tiek daug, vienos rinkimų apygardos jiems užteko. Dabar esą apygardos priskyrimo klausimą reikėtų kelti iš naujo. Tačiau J. Udris pridūrė, kad iki ateinančių Seimo rinkimų nieko padaryti nepavyks – spalio 14 dieną vyksiančiuose rinkimuose emigrantų balsai, kaip ir anksčiau, bus registruoti toje pačioje Naujamiesčio rinkimų apygardoje.
VRK narys DELFI atskleidė keletą modelių, iš kurių ateityje gali tekti pasirinkti priimtiniausią. Kaip teigė J. Udris, emigrantams galėtų būti leista patiems pasirinkti rinkimų apygardą. Kitas sprendimo būdas – išeivius registruoti toje apygardoje, kurios teritorijoje jie prieš emigruodami gyveno. Dar viena išeitis – pasaulio lietuviams sukurti atskirą rinkimų apygardą.
Nepaisant to, valstybėse, kuriose nebus balsavimo apylinkių, balsavimo galimybė išlieka. Visų pirma reikia užpildyti rinkėjo registracijos anketą ir tokiu būdu išreikši norą balsuoti. Pavyzdžiui, Kolumbijos lietuvis, išreiškęs norą balsuoti, iš Argentinos, vienintelės Lietuvos atstovybės Pietų Amerikoje, paštu gautų balsavimo biuletenį. Pažymėtas biuletenis paštu vėl privalo pasiekti Lietuvos ambasadą Argentinoje.
A. Ramonaitė: internetinį balsavimą palaiko liberalai
Dabartinė balsavimo procedūra emigrantams sudėtinga. Tačiau, kodėl politikai delsia ir nepriima įstatymo, įteisinančio internetinį balsavimą? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Ainė Ramonaitė mano, kad lemiamą įtaką internetinio balsavimo įdiegimui turi politinėms partijoms kylanti elektorato pasikeitimo baimė.
„Partijos skaičiuoja, kam iš to bus nauda, kam žala. Skaičiavimas paprastas – daugiausia naudos tikisi liberalai, todėl jie ir palaiko šią idėją. Jie tikisi, kad už juos labiau balsuos išeiviai, jaunimas. Visi kiti supranta, kad tai bus naudinga liberalams, o ne jų partijoms ir jie balsuoja prieš. Pavyzdžiui, Darbo partija nedėjo investicijų į elektroninius sprendimus, nes žino, kad jų elektoratas ne tas, kuris naudojasi internetu“, – teigė A. Ramonaitė.
Praeituose Seimo rinkimuose Naujamiesčio daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiausia emigrantų simpatijų susilaukė konservatoriai. Už juos balsavo 3630 (36,42 proc.) emigrantų. Iš 16249 rinkimų teisę turinčių išeivių rinkimuose dalyvavo 10345 (63,67 proc.).
Antrojo rinkimų turo Naujamiesčio vienmandatėje rinkimų apygardoje rezultatai buvo palankūs konservatorei Irenai Degutienei. Jos kandidatūrą palaikė 5377 (70,52 proc.) emigrantai. Pakartotinuose rinkimuose dalyvavo 7776 (50,29 proc.) pasaulio lietuviai.
