Bankai buvo vienintelė išeitis
"Anksčiau, dar prieš dvejus-trejus metus, balsavimo internetu paslaugą Lietuvoje iš tiesų galėjo pasiūlyti tik bankai. Dabar atsiranda platesnė pasiūla, todėl ir balsavimo galimybės nebereikėtų sieti tik su bankais", - DELFI sakė LBA prezidentas S.Kropas.
Tą patį prieš 6 metus, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) Vyriausybės pavedimu rengiant balsavimo internetu koncepciją, kalėjo ir tuometinis LBA prezidentas Rimantas Busila. Jis aiškino, kad bankai sutinka bendradarbiauti diegiant Lietuvoje elektroninį balsavimą, tačiau nurodė, jog galutinis šių komercinių institucijų sprendimas priklausys nuo keliamų sąlygų.
VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, 2008 metų pradžioje vykusiame bendrame pasitarime Lietuvos banke (LB), kuriame dalyvavo ir visų šalyje veikiančių komercinių bankų atstovai, po nelengvų derybų buvo sukirsta rankomis, kad šios institucijos prisidės prie kuriamos balsavimo internetu sistemos, o teisininkams buvo pavesta rengti atitinkamas sutartis.
Jei Seimas tuo metu būtų pritaręs siūlymui įteisinti balsavimą internetu (šiam projektui po pateikimo buvo pritarta dar 2007 metais), šia paslauga, kaip teigta, galėjo pasinaudoti visi piliečiai, savo banko sąskaitas tvarkantys per internetą.
Z.Vaigauskas: abejoju, ar atsiras norinčių pardavinėti savo elektronines sąskaitas
Balsavimo per bankų sistemas projekte siūlyta tokia schema: rinkėjas per savo banko elektroninio aptarnavimo sistemą jungiasi prie VRK puslapio, bankas patvirtina jo tapatybę, o rinkimų organizatoriai perkelia jį į pagal gyvenamąją vietą priskirtą rinkimų apygardą. Elektroniniame balsavimo biuletenyje pažymėjęs pasirinktus kandidatus, šį dokumentą rinkėjas išsiunčia į VRK serverį, kur dokumentas nedelsiant užkoduojamas ir elektroninėje balsadėžėje saugomas iki balsų skaičiavimo.
Iš tuo metu skambėjusių VRK pirmininko pasisakymų galima spręsti, kad bendradarbiavimą su bankais geidžiamu galėjo padaryti ir rūpestis dėl visuomenės požiūrio į internetinį balsavimą bei iki šiol skambantys nuogąstavimai, jog šis būdas atvertų kelią nesąžiningiems politikams paprasčiau pirkti rinkėjų balsus. "Labai abejoju, ar atsiras norinčiųjų pardavinėti savo elektronines banko sąskaitas", - tokias baimes prieš penkerius metus bandė sklaidyti Z.Vaigauskas.
Bandydama užbėgti už akių įtarimams, kad nesąžiningi bankų informacinių sistemų administratoriai gali atiduoti balsą be rinkėjo žinios, VRK siūlė su bankais pasirašyti susitarimus, kur būtų numatyta ir jų atsakomybė.
Estai pasirinko kitą kelią
Estija, dažnai rodoma pavyzdžiu Lietuvai, dar 2005 metais vykusiuose savivaldybių rinkimuose pirmoji pasaulyje įvedusi ir išankstinį balsavimą internetu, pasirinko kitą elektroninio balsavimo būdą, nei ketino Lietuva. Kaimynai iš karto įvedė elektroninį balsavimą naudojantis lustinėmis asmens tapatybės kortelėmis. Nieko keisto: jau 2005-aisiais tokius dokumentus turėjo apie 90 proc. visų Estijos rinkėjų, kai Lietuvoje elektroninių kortelių ir elektroninio parašo taikymas vis dar stringa.
Estijos parlamento rinkimų internetu projektui vadovavęs IT specialistas Tarvis Martensas prieš kelerius metus, kalbėdamas su žurnalu "Versus", stebėjosi: "Neįsivaizduoju, kaip jūs galite siekti balsavimo internetu nacionaliniuose rinkimuose, kai dar neturite elektroninės asmens tapatybės nustatymo sistemos".
"Estijoje elektroninį balsavimą padėjo įgyvendinti ir ten veikiančių bankų informacinių technologijų (IT) specialistai. O pas mus bankai atsisakė tai daryti", - tvirtino G.Kirkilas.
R.Baracevičius: reikia galvoti apie patikimumą
Lietuvos banko Informacinių technologijų departamento direktorius Raimundas Baracevičius, dalyvavęs G.Kirkilo pavedimu sudarytos darbo grupės veikloje, stebisi tvirtinimais, kad dėl balsavimo internetu su bankais buvo tvirtai sutarta dar 2007-aisiais. "Tai buvo tik noras. Bankų bendruomenė didelės iniciatyvos nerodė. Matyt, dėl to niekas ir nepajudėjo šitoje srityje. Bet ir aš pats buvau prieš tokį variantą", - tvirtino jis.
R.Baracevičiaus manymu, prieš 5-6 metus siūlymas pasinaudoti bankų sistemomis, diegiant balsavimą internetu, atsirado, nes Lietuva "labai spirgėjo tai padaryti". "Naudotis bankų sistema, neįdiegus plataus elektroninio parašo vartojimo, nėra pakankamai saugus pasirinkimas. Dabartinis saugumo lygis yra visiškai pakankamas vykdyti bankinėms operacijoms, bet kalbant apie rinkimus, saugumo reikia kur kas daugiau", - tvirtino jis.
Jo teigimu, jei rinkimų sistema būtų sujungta su bankinėmis sistemomis, įvykus išpuoliui, tuo pačiu būtų diskredituota ir elektroninė bankininkystė, kuri šiuo metu puikiai veikia. "Todėl laikausi nuomonės, kad nereikia jungti dviejų dalykų, kurie yra nesujungiami", - tvirtino LB atstovas.
Atsiveria naujos galimybės
Apie tai, kad galimybių rengti balsavimą internetu nereikėtų sieti tik su bankais, kalba ir LBA prezidentas S.Kropas. "Anksčiau vienintelė saugumo galimybė buvo bankų slaptažodžių generatoriai - Lietuvoje neturėjome kitų saugių asmenų identifikavimo ir jų dalyvavimo internetiniuose rinkimuose galimybių. Dabar yra integruotos mobilių komunikacijų technologijos, identifikavimo kortelės, elektroninis parašas. Visa tai gali būti naudojama internetiniams rinkimams", - DELFI sakė S.Kropas.
Iš kitos pusės, LBA prezidento teigimu, bankai ir dabar daugeliui savo klientų atveria vartus į e-vyriausybės lauką: leidžia prisijungti prie "Sodros", Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų viešojo sektoriaus sistemų.
"Jei kalbėsime apie balsavimą internetu, šiame kontekste viena paslauga daugiau ar mažiau - bankams tai nekelia problemų. Jei politikai priims sprendimą dėl balsavimo internetu, bankai, manau, tą galimybę tikrai galės suteikti", - tvirtino S.Kropas.
