– Ar, Jūsų manymu, Lietuva jau yra pasirengusi balsuoti internetu?
– Įvairios inovacijos ir naujos technologijos neišvengiamai skverbiasi į mūsų gyvenimą, nors galbūt kai kas to labai nenori. Turime gerai išplėtotą elektroninę bankininkystę, elektroniniu būdu teikiame dalį sveikatos, susisiekimo srities paslaugų. Kalbant apie elektroninį balsavimą, atsirandančių naujovių taip pat negalime ignoruoti. Pasirūpinus visu įmanomu saugumu, jos turi būti naudojamos ir demokratijos plėtrai.
Kita vertus, per pastaruosius metus apie pusė milijono, o gal ir daugiau, mūsų tautiečių, priverstų ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų, išvyko iš Lietuvos. Nesant galimybės balsuoti internetu, jie tampa politiškai izoliuoti, nebedalyvauja rinkimuose, ir nebūtinai todėl, kad to daryti nenori, – tiesiog neturi realių galimybių. Internetinis balsavimas sudarytų emigrantams galimybę dalyvauti priimant svarbiausius šaliai sprendimus.
Kalbant apie Lietuvoje esančius rinkėjus, matome, kad rinkimų aktyvumas pastaruoju metu nesiekia net 50 proc. Esant galimybei balsuoti internetu, bent dalis žmonių greičiausiai ja pasinaudotų, o bendras balsavusiųjų skaičius padidėtų, išrinktieji įgytų didesnį piliečių pasitikėjimą ir sprendimai būtų solidesni negu dabar, kai viskas priklauso nuo mažiau nei pusės Lietuvos žmonių valios.
– Projekto oponentai dažnai sako, kad balsavimas internetu yra palankesnis liberalams, kurių elektoratą, ne paslaptis, daugiau sudaro jaunesni piliečiai, todėl jūs taip entuziastingai remiate elektroninio balsavimo idėją?
– Tai mitas. Galima reikšti įvairius įtarimus, bet, įvertinus pirmosios elektroninius rinkimus įdiegusios Estijos pavyzdį, matyti, kad internetu pasinaudoję rinkėjai neiškreipia tradicinių rinkimų rezultatų. Bent jau Estijos rinkėjai internetu proporcingai balsuoja už tas pačias partijas, kaip ir pasisakantieji tradiciniu būdu. Vien šis argumentas paneigia daugelį būgštavimų.
Be to, šiandien internetu ir elektroninio ryšio priemonėmis Lietuvoje naudojasi ne tik liberalų, bet ir konservatorių, socialdemokratų, kitų partijų rinkėjai. Svarstymai, kad prie virtualių balsadėžių susirinktų tik liberalų rėmėjai, yra primityvus situacijos traktavimas ir oponentų noras sumenkinti pačią idėją.
– Pirmieji balsavimą internetu pritaikę estai sistemą įgyvendinti pradėjo nuo internetinių paslaugų plėtros, seniai ir sėkmingai naudoja elektroninio asmens dokumento (ID kortelės) sistemą. Ar Lietuva neklumpa šiuo klausimu?
– Be jokios abejonės, stringantys projektai mažina Lietuvos sėkmės galimybes. Esame pakankamai daug investavę į ID kortelės kūrimą, didžiuojamės esantys greičiausio pasaulyje interneto šalis, bet išleidę daugybę pinigų kažkodėl nesugebame išnaudoti visų turimų infrastruktūros galimybių.
Girdime ir nuogąstavimus, kad internetas sudarytų daugiau galimybių nesąžiningai veikti, klastoti balsus. Tačiau ir dabar, taikant tik „popierinį“ balsavimą, per kiekvienus rinkimus girdime kylančius skandalus dėl bandymų pirkti balsus ar kitaip paveikti rinkėjus. Galimybių nesąžiningai veikti tradicinio balsavimo metu yra net daugiau nei būtų balsuojant internetu, kur kiekvienas neteisėtas įsibrovimas yra matomas iš karto.
Manau, dalis žmonių tiesiog yra nusistatę prieš naujoves. Kažkada ir tramvajus gąsdino žmones, bet jis vis tiek atėjo į mūsų gyvenimą. Kita dalis pasisako prieš dėl politinių išskaičiavimų. Dalis politinių jėgų turi stiprius tradicinius rinkėjus ir yra suinteresuotos, kad nauji žmonės į rinkimus neateitų. Tokiu atveju, susirinkus tik jų labai mobilizuotam elektoratui, šios jėgos pasirodo labai neblogai.
– Ar Lietuvoje įmanoma taikyti balsavimą internetu viešojoje erdvėje plačiai netaikant elektroninio parašo sistemos?
– Žinoma, įmanoma. Diskusijose, kaip būtų galima balsuoti elektroninėje erdvėje, konstatuota, kad balsuoti įmanoma ir per elektroninės bankininkystės sistemas, taip pat naudojant ID kortelę. Be to, kalbant apie elektroninio parašo įtvirtinimą, viskas yra valdžios rankose. Trūkstamus sprendimus galima priimti labai greitai. Jei šiandien Vyriausybės nutarimai jau yra vizuojami elektroniniu parašu, kodėl jo negalima įdiegti internetiniame balsavime?
Kita vertus, elektroninės bankininkystės sistema, kurią ketinama naudoti balsavimui internetu, Lietuvoje gerai išplėtota ir bent jau kol kas veikia be jokių didelių sutrikimų. Į šį projektą daug investuota, tad kam papildomai laidyti pinigus ir išradinėti kažką naujo?
– Deja, susidaro įspūdis, kad Lietuva, dar prieš ketverius metus aktyviai dirbusi internetinio balsavimo diegimo linkme, pastaruoju metu projektą apleido?
– Negalėčiau su tuo sutikti. Jei paskaičiuočiau, kiek šios kadencijos Seimo veiklos metais teko stovėti tribūnoje, – ir man, ir anksčiau projektą kuravusiam buvusiam Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovui, dabartiniam Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui, ir dabartiniam komiteto vadovui Arūnui Valinskui, – suskaičiuočiau gal 5–6 projektų pataisų teikimo atvejus. Siekdami kompromiso, teikėme ir nuosaikesnius variantus, norėdami susitarti su konservatoriais, siūlėme apsiriboti tik išankstiniu elektroniniu balsavimu stebimose vietose. Tačiau, kaip parodė tolesni balsavimai, oponentų kalbos apie kompromisus tebuvo veiklos imitacija.
– Estų politikai sako, kad įdiegti balsavimą internetu jiems padėjo didelis žmonių pasitikėjimas valdžios sprendimais. Ar Lietuvos politikai savo veiksmais to pasitikėjimo nežlugdo?
– Ne tik žlugdo, bet ir kursto žmones, kai neįsigilinę bando mistifikuoti projektą, skleidžia nepagrįstą baimę, vadovaujasi stereotipais. Dalį piliečių tai, deja, paveikia. Užuot XXI amžiuje darę visuomenės gyvenimą patogesnį ir atvėrę kelius moderniausioms technologijoms, dalis politikų iki šiol bando visus grąžinti į XIX amžių.
