Pašnekovo melą gali išduoti žemiau pateikiami jo žodžiai, frazės, atsakymai ir kalbos ypatumai.

Tikras įsitikinimas savo nuoširdumu, nuolat pabrėžiamas savo sąžiningumas pastoviai pažymint, kad jis sako tik tiesą (atvejais, kai jūs niekaip neišreiškiate savo pasitikėjimo jo žodžiais):

- Prisiekiu sveikata...

– Garbės žodis, aš nežinau...

– Duodu nukirsti ranką...

– Tai tokia pat tiesa, kaip ir tai, kad...

– Garbės žodis, viskas buvo taip...

O tai yra labiausiai paplitęs ir akivaizdus žodinis melo požymis.

Vengimas aptarinėti tam tikras temas, klausimus (kai jie neliečia kokių nors nemalonių žmogui momentų):

- Negaliu prisiminti...

– Aš to nesakiau...

– Aš nesiruošiu to aptarinėti...

– Nematau čia jokio ryšio...

– Aš negaliu atsakyti į šį klausimą...

Nepagrįstai nepagarbus, iššaukiantis arba priešiškas tonas, kai jus akivaizdžiai provokuoja grubumui:

- Aš nežinau, apie ką yra kalbama...

– Aš iš viso nenoriu su jumis kalbėti...

– Aš neprivalau atsakinėti į jūsų klausimus...

Mėginimai sukelti jūsų simpatiją, pasitikėjimą, gailesčio jausmą, kai ankstesni santykiai su šiuo žmogumi neprivedė jūsų prie tokio suartėjimo:

- Aš toks pat kaip ir jūs...

– Aš turiu lygiai tokias pat problemas...

– Aš turiu šeimą, vaikų...

Trumpi neiginiai arba abejingumas, sukti atsakymai į tiesius klausimus. Paprasti pasikartojantys atsakymai ir paprasto neigimo pasikartojimas. Vengimas naudoti žodžius “TAIP” arba “NE”:

- Juk jūs pats tai sakėte!

- Aš nesu įsitikinęs.

– O jūs gerbiate mane?

- Jūs, neabejotinai, esate rimtas žmogus.

– Aš apie tai nieko nežinau.

Patirtis liudija: nuoširdus žmogus mėgina kalbėti daugiau ir patvirtina savo nuoširdumą priimdamas jūsų abejones savo žodžiais, o abejingumas, sukti atsakymai į tiesius klausimus netelpa į normalaus elgesio supratimo rėmus. Tokius atsakymus iššaukia tai, kad pokalbio metu žmogui tampa vis sunkiau ir sunkiau meluoti:

- atsiranda neužtikrintumas dėl savo žodžių;

- pašnekovo dėmesys nukreipiamas nenutrūkstamu kalbėjimu arba daugybe klausimų;

- nenoras arba prarastas gebėjimas atsakyti į užduodamus klausimus;

- ilgos pauzės prieš atsakymus į klausimus; pernelyg lėti arba painūs atsakymai į klausimus;

- atsakymas klausimu į klausimą;

- užduotų klausimų pakartojimas balsu arba prašymas paaiškinti klausimą;

- klausimo esmės užmaskavimas nereikalinga, su reikalu nesusijusia informacija.

Jeigu tokiu būdu jūs aiškinatės kokias nors aplinkybes, mėginate suprasti, ar jums verta pasitikėti pašnekovu, verta atminti šiuos psichologų patikslinimus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją