Tiesa, santykių ekspertai dažniausiai įvardija dvi pagrindines skyrybų priežastis: seksas ir pinigai.
Pirmuoju atveju dažniausiai skundžiamasi vieno iš partnerių nesugebėjimu ar nenoru tenkinti kito partnerio seksualinių poreikių, dažnu atveju šiuos priekaištus lydi ir neištikimybės kaltinimai.
Pinigai - antrasis faktorius, lemiantis santykių krizę, dažnai skatinantis vieną iš partnerių pagalvoti apie skyrybas. Kodėl žmonių santykiams svarbūs pinigai, turtiniai įsipareigojimai ir kodėl jie gali lemti skyrybas? Kaip to išvengti, jei tai apskritai įmanoma? Norint atrasti atsakymus į minimus klausimus, svarbu suvokti pačią pinigų reikšmę žmogaus gyvenime.
Su pinigais susiduriame kiekvieną dieną, juos naudojame įvairių savo poreikių tenkinimui, įsipareigojimų vykdymui, dažnai sukame galvą, kaip jų dar daugiau prasimanyti, o jei tokie rūpesčiai nekamuoja, tada apninka dvejonės, kaip juos naudingiau ir prasmingiau išleisti.
Užprogramuotas konfliktas
Pateiksiu konkretų pavyzdį, kuris iliustruoja dažnos poros situaciją. Skirtingi žmonės – skirtingi asmeniniai poreikiai. Jie atskleidžia ir mūsų skirtingus charakterius bei vertybes. Jomis vadovaujamės tenkindami poreikius, o tai darydami naudojame asmeninius ar šeimos finansinius resursus.
Vyras turi planų iš santaupų įsigyti, jo nuomone, taip reikalingą naują televizorių, žmona mano, kad toks įsigijimas visai nereikalingas ir lėšas būtų galima panaudoti šeimos reikmėms – kelionei su šeima į Ispaniją. Vaikams nei tėčio, nei mamos argumentai neatrodo logiški ir teisingi, nes jiems reikia atnaujinti savo mobiliųjų įrenginių „parka“.
Jei šeimoje esama tradicijų ir formulių, kaip tokį poreikių rebusą spręsti – puiku, o jei ne? Situacija išvirsta į atvirų ar užslėptų manipuliacijų žaidimą. Tėtis visiems primena, kad “šeimos maitintojas -jis”, tad jo autoritetas priimant galutinį sprendimą visai suprantamas, mama, tikėtina, primins, kad ji viską daro dėl šeimos ir jos pastangų niekas nevertina, ji jaučiasi pažeminta ir nereikšminga, na, o vaikai, tikėtina, paaiškins, kad tėvai visiškai nieko nesupranta apie jų „socialinio statuso“ svarbą draugų akyse, nes naujus telefonus jų draugai jau senokai turi ir jie dėl to jaučiasi „baltomis varnomis“. Konfliktas užprogramuotas.
Sprendimą vis tiek teks priimti, o jei piniginiai resursai riboti ir visų poreikių nepavyksta patenkinti, akivaizdu, kad tų, kurių poreikiai nebus patenkinti, savijauta bus bloga, o tas, kuris patenkins savo poreikius (galvodamas, kad stengiasi dėl šeimos) ilgainiui sulauks užslėptų ar atvirų namiškių priekaištų. Pinigai, kaip matome, iš pateiktos gan tipinės istorijos, yra ne skaičiai, o mūsų charakterio, vertybių, psichologinio tipo ir pasaulėžiūros metafora. Jų leidimas nusako mūsų mąstymo būdą.
Taip, kaip leidžiame pinigus, apie mus daugiau pasako nei pats išsamiausias psichologinis testas. Todėl, kai savęs klausiame, ar siekdami įsigyti vieną ar kitą daiktą, tenkinti poreikį, mes leidžiame TIK pinigus, tokį klausimą turėtume formuluoti naujai ir savęs klausti, kaip papildome ir pastipriname savo asmenybę leisdami pinigus ir kokius giluminius asmenybės poreikius tenkiname? Atsakius į šį klausimą, tikėtina, bent vienu žingsniu priartėsime link atsakymo, o koks gi yra mano tikrasis santykis su pinigais?
Santykis su pinigais formuojasi anksti
Tad ką mūsų santykis su pinigais apie mus kalba? Būtų naivu manyti, kad mūsų santykis su pinigais formuojasi spontaniškai. Atvirkščiai, santykio su pinigais kultūra mums formuojama jau ankstyvoje vaikystėje. Tėvų požiūris į pinigus mus dažnai lydi visą likusį gyvenimą. Jei šeimoje taupumas, darbštumas, atsakingumas leidžiant pinigus yra tai, kas vaiko atpažįstama kaip kertinės ir reikšmingos, santykį su pinigais lemiančios vertybės ir tai skiepijama vaikui, galima manyti, kad ilgainiui toks santykis virs vaiko asmeniniu įpročiu arba charakterio bruožu.
Šis įprotis (charakterio bruožas), lems žmogaus asmeninį mąstymo būdą apie pinigus, jų leidimą, uždirbimą ir kaupimą. Šeimoje formuojasi ir vaidmenų apie „šeimos maitintoją“, „autoritetą“ ir „galutinį sprendėją“ stereotipai. Jie gali būti labai įvairūs, bet dažniausiai jie sukasi apie labai aiškius vaidmenis, kuriuos šeimoje įgyja tėvas ir motina, t.y. dažnai stengiamasi pabrėžti, kad vienas iš šeimos narių turi “galutinio sprendimo“, kaip leisti pinigus, teisę, kuri dažnai atsiranda iš supratimo, kad vienas ar kitas šeimos narys yra daugiausiai pajamų ar stabiliausias pajamas turintis.
Šis vaizdas mūsų atmintyje išlieka, kaip ta elgesio schema, kurią mes linkę kartoti ir savo šeimose arba porose. Kitaip tariant, tokie, kokie mes ateiname į savo šeimą arba į poros santykius, mes ateiname iš savo šeimų, kurios suformuoja bazines mūsų nuostatas, kalbant apie šeimos finansų valdymą ir piniginių klausimų sprendimą.
Galima tik džiaugtis už tas poras, kurių narių vizijos ir charakterio savybės jiems leidžia piniginius klausimus spręsti sklandžiai. Deja, ne visiems tai pavyksta. Tad ką daryti, kad konfliktų, nesusikalbėjimų, o galiausiai ir skyrybų, sąlygotų piniginių klausimų, būtų galima išvengti?
Kaip išvengti konfliktų
Atsakymas banalus, bet pradžiai reikia kalbėtis. Surasti formą ir laiką, kuris leistų porai ar šeimai, ne pakeltu tonu arba nebaudžiant nekalbadieniais spręsti finansinius poros klausimus.
Neslėpsiu, jog tai sunku, tačiau tam yra labai aiški ir suprantama priežastis. Pinigų tema, kaip ir seksualinio intymumo tema, yra labai asmeniška ir dažnai atspindinti žmogaus savivertę. Pastaroji tema ypač jautri vyrams. Jiems jų finansinių galimybių menkimas prilygsta vyriškumo eižėjimui, kuris, vyrų supratimu, pakerta autoritetą šeimos ar poros santykiuose.
Moteris dažnai drąsiau ir atviriau reiškia savo nepasitenkinimą ar pageidavimus dėl poros finansinių klausimų. Tokie temperamentų skirtumai dažnai pasmerkia gan rimtos problemos sprendimą atidėti ateičiai, deja, dažnai problemai pradėjus pūliuoti lieka vienas sprendimas – skyrybos. Tad kaip pradėti kalbėtis?
Teko rašyti, kad pinigų klausimas yra be galo jautri ir intymi tema. Dažnai šeimos nariai nėra linkę iki galo prisipažinti, atskleisti savo nepasitenkinimo pašlijusiais finansais, o kaltina vieną iš šeimos ar poros narių per menku indėliu, motyvacijos stygiumi, siekiant pagerinti šeimos finansinę būklę. Nesunku suprasti, kad tokiame nepasitenkinimo ir kaltinimų fone susikalbėti beveik neįmanoma.
Vienas iš galimų sprendimų čia galėtų būti kreipimasis į profesionalų finansų koučerį. Kodėl? Tokioje situacijoje labai svarbu surasti neutralią teritoriją, kurioje šeimos nariai galėtų nesibaimindami išsakyti savo nepasitenkinimą, lūkesčius, vizijas ir pasidalinti konkrečiais žingsniais bei sprendimais, kaip esamoje situacijoje būtų galima pajudėti iš priekaištų, nepasitenkinimo ir vienas kito kaltinimų srauto link konkrečių finansinio elgesio pokyčių.
Finansų koučeris tokiai šeimai ar porai leistų aiškiau ir racionaliau suvokti savo tikruosius asmeninius ir poros finansinius poreikius. Kodėl jie tokie, ar šie poreikiai yra tikrieji poros, asmens poreikiai, ar jie, viso labo, atkartoja tam tikrus šeimoje, visuomenėje įskiepytus poreikių įvaizdžius, kuriuos mes žūtbūt stengiamės patenkinti dėl prestižo, vidinių neurozių slopinimo ar išorinės aplinkos spaudimo.
Tikrųjų finansinių poreikių išgryninimas yra svarbus aspektas kalbant apie galimybes porai tęsti dialogą dėl tolimesnio sklandaus bendrų finansų valdymo ir poreikių tenkinimo, o svarbiausia mąstymo ir elgesio pokyčio tarpusavio santykiuose.
Asmeninė profesinė praktika leidžia daryti išvadą, jog dažnai poros susitikimai su finansų koučeriu radikaliai supurto tam tikras pirmines nuostatas, įsivaizdavimus ir stereotipus, kurie nuodija santykius.
Šis supurtymas ir yra pirmasis žingsnis, leidžiantis porai suprasti savo tikruosius finansinius poreikius. Aiškus finansinių poreikių suvokimas ir įsisąmoninimas leidžia atsikratyti įvairių vidinių ar išorinių ribojimų bei spaudimo gyvenant savo šeimos realistinį finansinį gyvenimą, kuris vienas ar kitas svajones, įsivaizdavimus ar poreikius griežtai suskirsto į tai, kas jums išties svarbu ir aktualu, ir tai, kas neverta jūsų pastangų ir dėmesio.
Kyla klausimų, ieškote asmeninės konsultacijos ar norite tęsti polemiką? Rašykite adresu: nerijus.ramanauskas@inbox.lt
