– Kas yra pigmentinės dėmės ir kas lemia jų atsiradimą?
– Odos ląstelės melanocitai gamina pigmentą melaniną, suteikiantį odai spalvą ir jis yra pagrindinis apsauginis pigmentas nuo ultravioletinių saulės spindulių. Kai dėl vienų ar kitų priežasčių melanocitų veikla sutrinka, tuomet ir išryškėja tamsios rudos dėmelės (hiperpigmentacija) ar šviesiai rausvos bei baltos (hipopigmentacija). Žmonės, turintys šviesią odą, rusvus plaukus – su pigmentinėmis dėmėmis susiduria dažniau. Pigmentinės dėmės gali atsirasti ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, tik dėmių atsiradimo vietos dažniausiai skiriasi – vyresniems žmonėms jos dažniausiai padengia rankas, pečius, nugarą, veidą. Jauniems žmonėms pigmentacija atsiranda veido srityje (ant nosies, skruostų, kaktos, viršutinės lūpos).
Pigmentinės dėmės gali būti tiek įgimtos, tiek įgytos, kurios, beje, yra dažnesnės. Jų atsiradimo „kaltininkai“ – saulės spinduliai, sutrikusi hormonų pusiausvyra organizme, brandus amžius. Saulės ultravioletinių spindulių poveikis sąlygoja melanino suaktyvėjimą. Odos epidermio hiperpigmentaciją sukelia tirozinazės suaktyvėjimas ir kai kurios odos ligos (melasma, použdegiminė melanoderma). Pastojus ant veido dažnai arsiranda didokos tamsiai rudos dėmės, vadinamos rudmėmis.
Pabuvus saulėje ir neapsaugojus atvirų kūno vietų nuo UV spindulių, taip pat atsiranda pigmentinės dėmės ar labiau paryškėja strazdanos, kadangi melanino biosintezė gali būti suaktyvinta ulravioletinių saulės spindulių, suaktyvėjus melanocitų metabolizmui ir proliferacijai, taip pat suaktyvėjus tirozinazei. Tačiau, su amžiumi, melanocitų kiekis mažėja 8-20 proc. Tad vyresnio amžiaus žmonių oda mažiau pajėgi apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių poveikio dėl sumažėjusios melanino sintezės.
Hiperpigmentacija – dažnas reiškinys po nudegimų, depiliacijos procedūrų, injekcijų, vabzdžių įgėlimų, persirgus įvairiomis odos ligomis, dažnai – po Acne vulgaris (paprastieji spuogai).
Ir nors pagrindinis pigmentinių dėmių atsiradimo kaltininkas yra saulė, reikėtų nepamiršti, kad telefonų, televizorių ekranai taip pat sukelia pokyčius odoje, išskirdami aukštos energijos matomą šviesą.
Nykstant pigmentui ant odos atsiranda baltų ir/ar rausvų dėmelių. Manoma, kad dažniausia to priežastis yra paveldimumas, tačiau pigmento nykimo priežastimi gali būti toksinių medžiagų, streso (ypač ilgalaikio) įtaka melanocitams, susilpnėjusio imuniteto atsakas.
– Ar pigmentinės dėmės pavojingos sveikatai?
– Daugeliu atvejų pigmentinės dėmės yra neskausmingos ir nekelia pavojaus žmogaus sveikatai. Tarkime strazdanos – man asmeniškai jos gražu, kadangi suteikia veidui išskirtinumo, žavesio, atrodo lyg švelnūs saulės bučinių pėdsakai.
Senatvinės, potrauminės ar hormonų pokyčių sukeltos pigmentinės dėmės dažniausiai sendina. Tačiau jų atsiradimas yra ne tik estetinė problema ir, nors daugeliu atvejų jos neskausmingos, atsiradus kai kurioms iš jų derėtų kreiptis į odos ligų gydytojus ir bent kartą metuose pasitikrinti, nes, pavyzdžiui, iš senatvinių šlakų gali pradėti vystytis piktybiniai odos susirgimai – melanomos.
– Kaip prižiūrėti odą esant pigmentinėms dėmėms?
– Žinoma, svarbiausia užduotis – saugoti odą nuo UV – tepti apsauginiais kremais su SPF, atlikti odos eksfoliaciją (šveitimą), naudoti kosmetines priemones, kurių sudėtyje yra odą šviesinančių medžiagų – vitamino C, retinolio, AHA rūgščių.
Jau žinome, kad melanocitų veiklai įtakos turi stresas, vadinasi pagrindinis tikslas – stabilizuoti jų veiklą stiprinant bendrą organizmo – tuo pačiu ir odos – sveikatą, subalansuojant darbo ir poilsio rėžimą, skiriant daug dėmesio fiziniam aktyvumui, mitybai. Valgiaraštyje turėtų būti daržovių, turinčių vitamino A (žalios spalvos lapinės daržovės), produktų su vitaminu B3: tuno, lašišos, ankštinių daržovių, grikių, rupių kvietinių miltų gaminių. Visi šie produktai turi ne tik minėtųjų vitaminų, bet ir maistinių medžiagų, skatinančių odos atsinaujinimą.
– Kokie veiksmingiausi būdai šalinti pigmentines dėmes?
– Būna, jog pigmentinės dėmės ilgainiui tampa beveik nepastebimos, o kartais ir visai išnyksta savaime. Tačiau jei jos kelia problemų, pirmiausiai reikėtų kreiptis į specialistus, kad būtų nustatyta pigmentinių dėmių atsiradimo priežastis ir tuo remiantis parinkti veiksmingiausi būdai joms šviesinti. Kovai su pigmentinėmis dėmėmis veiksmingos šios procedūros – su balinančiomis medžiagomis – Vitaminu C, AHA rūgštimis, retinoliu, mezoterapiniais mišiniais, naudojant IPL (impulsinę šviesą), lazerį. Išvardintosios procedūros ne tik efektyviai šviesina ir/ar naikina pigmentines dėmes, bet ir kovoja su senėjimo požymiais, mažina raukšles, stangrina odą, gerina jos struktūrą, atlieka eksfoliaciją, atstato drėgmės balansą.
Didžiausias efektas pasiekiamas, kuomet pas kosmetologą atliekamos tinkamos procedūros ir naudojamos specialisto parinktos kosmetinės priemonės namuose.
Pigmentines dėmes galima naikinti ir namų sąlygomis, tačiau pasiekti gerų rezultatų, naudojant petražolių sultis, išrūgas ir pan., nepavyks.
Išnykusios pigmentinės dėmės dažniausiai tose pačiose kūno vietose neatsinaujina, tačiau gali atsirasti kitose.
– Ar veiksminga profilaktika siekiant, jog pigmentinės dėmės neatsirastų?
– Visuomet sakau, jog yra lengviau imtis prevencinių priemonių siekiant išvengti vienų ar kitų odos problemų, nei joms atsiradus jas mažinti ir šalinti. Išsaugoti sveiką, gyvybingą, jaunatvišką odą yra lengviau, nei ją atstatyti. Taip ir su pigmentinėmis dėmėmis – jos neatsiranda staiga, tai ilgas rezultatas, dažniausiai ilgus metus kaitinantis be apsaugos saulėje, piktnaudžiaujant priemonėmis ar procedūromis su alfahidroksi rūgštimis, nesirūpinant savo psichine sveikata, imuniteto stiprinimu, sveika ir subalansuota mityba. Taigi, reikia kiek įmanoma laikytis sveiko gyvenimo būdo, naudoti efektyvias apsaugos priemones nuo UVA ir UVB spindulių, veido odai naudojant būtent jam skirtas apsaugos priemones, vengti būti saulėje per ilgai, nuo 10 iki 16 valandos, taip pat nesinaudoti soliariumais ar naudotis itin saikingai, veido odos nedeginant juose visai. Apsauginiai kremai veikia tam tikrą laiką, tad reikėtų neužmiršti jais pasitepti praėjus veikimo laikui, nusimaudžius vandens telkinyje.
Nereikėtų pamiršti, jog saulė pavojinga ne tik vasarą ir esant paplūdimyje. Vaikštant miesto gatvėmis ji tokia pat kaitri. Dažnas iš mūsų renkasi ne tik pasyvų poilsį vasarą paplūdimyje, tačiau aktyviai slidinėja kalnuose žiemą, kur saulės taip pat reikėtų vengti, tuo labiau, kad UV spindulių poveikį susitiprina juos atspindintis sniegas. Debesys taip pat pilnai nesulaiko UV spindulių. Saugokite ir mylėkite save, sveikos, vadinasi ir gražios.
