– Kokios yra Parkinsono ligos priežastys?
– Parkinsono liga yra lėtinė neurodegeneracinė liga, kurios priežastys yra sudėtinės. Nemažą dalį lemia genetiniai faktoriai, tačiau jų pasireiškimui ir pačiai ligai labai svarbūs yra aplinkos išorės faktoriai. Kalbu apie tokius kaip įvairūs toksinai, sunkieji metalai, halogenai, stresas, radiacija, užtrukę uždegiminiai procesai ar infekciniai veiksniai, tarp kurių ir pastarųjų metų naujiena - Covid-19 virusas. Asmuo, kuris suserga Parkinsono liga, turi individualų genetinį polinkį. Dažniau polinkis sirgti Parkinsono ligos nebūna paveldėtas, bet asmeniui, kurio pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai ar seserys) sirgo Parkinsono liga, tikimybė susirgti yra didesnė nei tam, kurio šeimoje sergančiųjų nėra.
– Kaip ji pasireiškia? Kokie yra pirmieji simptomai?
– Klasikiniai simptomai yra judėjimo, tai yra, motorikos sutrikimai, į kuriuos dažniau atkreipia dėmesį pacientas ar jo artimieji. Dėl motorikos sutrikimų žmogus kreipiasi paprastai į specialistus. Tai yra drebėjimas ramybės metu, judesių (ir mąstymo bei elgsenos) sulėtėjimas, raumenų sukaustymas, eisenos sutrikimas, o ilgiau sergant – pusiausvyros bei koordinacijos nestabilumas. Tačiau patys ankstyviausi simptomai yra ne motoriniai. Žmonėms, kurie suserga Parkinsono liga, dar anksčiau nei minėtieji, atsiranda uoslės (gali būti ir skonio) susilpnėjimas ar net visiškas išnykimas, vidurių užkietėjimas, nerimas, nuotaikos, miego, šlapinimosi, lytinės veiklos ar/ir pažinimo funkcijų sutrikimai. Šie požymiai gali atsirasti net 5-15 metų iki tol, kol pasireikš specifiniai motoriniai požymiai.
– Kokio amžiaus žmonės dažniausiai suserga?
– Amžius – tai svarbus kriterijus ir vienas pagrindinių Parkinsono ligos rizikos veiksnių. Didžioji sergančiųjų dalis yra žmonės, vyresni nei 55-erių metų. Tačiau 1 iš 10 liga prasideda iki 40 metų ar net anksčiau.
– Kaip vystosi liga?
– Liga yra lėtinė, todėl simptomai progresuoja palaipsniui. Negydant jie stipriai sutrikdo žmogaus gyvenimą, veiklumą, socialinę integraciją. Tampa vis sunkiau apsitarnauti, atlikti ne tik smulkius motorinius judesius, bet ir įprastus buities ar higienos veiksmus, atsikelti iš gulimos padėties, atsistoti iš sėdimos padėties, o progresuojant ligai tampa vis sunkiau vaikščioti, sutrinka pusiausvyra, atsiranda didesnė savaiminio nukritimo tikimybė. Nukritęs žmogus patiria traumas, sunkiau sveiksta. Progresuojant ligai ir išsekus vidiniams nervų sistemos cheminių medžiagų (ypač dopamino) rezervams, jei liga yra gydoma, gali atsirasti ir su vaistais susijusių komplikacijų: galimi didelio mąsto būklės kokybiniai svyravimai (nuo labai geros, kai vaistai veikia, iki kritinės, kai vaistai neveikia), gali atsirasti ir kitokių negu drebėjimas nevalingų judesių, kurie žmogų išvargina, impulsų kontrolės sutrikimų, gali pablogėti pažinimo funkcijos - tuomet vystosi demencija, haliucinacijos, psichozės. . Kartu sunkėja ir kiti nemotoriniai požymiai: vargina vidurių užkietėjimas, seilėtekis, kraujospūdžio svyravimai, sunkėja šlapinimosi kontrolė, lytinė disfunkcija, gali atsirasti įvairūs skausmai, susiję su pačia Parkinsono liga. Dažnai sutrinka miegas: kankina nemiga, neramių kojų sindromas, sapnų metu gali pasitaikyti nevalingų šūksnių ar/ir judesių, bet dažnai žmogus to net neprisimena, nors kartais gali ir susižeisti.
– O kaip liga veikia psichologiškai?
– Lėtinės neišgydomos ligos diagnozė – visuomet sunkus psichologinis išbandymas. Svarbi asmeninė gyvenimo su liga ir bendradarbiavimo su medikais nuostata, artimųjų supratimas, empatija ir parama, dalyvavimas savipagalbos grupėse, esant poreikiui – psichologo konsultacijos, psichoterapija. Pacientai gali dalyvauti Lietuvos Parkinsono ligos draugijos ar kitų asociacijų veiklose, prisijungti į grupes socialiniuose tinkluose. Motyvaciją gydytis palaiko ir geras kontaktas su specialistais (neurologu, reabilitologu, psichiatru, psichologu, kai būtina - neurochirurgu ar kitais medicinos darbuotojais). Neurologas Parkinsono liga sergantį pacientą turėtų konsultuoti bent 2 kartus per metus. Tuomet pacientas jaučiasi saugesnis, jo liga geriau kontroliuojama.
– Koks yra gydymas?
– Gydymo būdai – vaistai, chirurginiai metodai ir nemedikamentinės priemonės. Nors apie Parkinsono ligą yra daug žinoma, ji vis dar nėra išgydoma. Tai pat nėra specifinio vaisto ar operacijos, kuri užkirstų kelią šios ligos proveržiui. Formuluojant prevencijos rekomendacijas, daug dėmesio skiriama gyvenimo būdui ir žmogaus mikrobiotos tyrimams. Rekomenduojama sportuoti, laikytis miego higienos, sveikai maitintis, adekvačiai gydyti kitas lėtines ligas, ypač virškinimo trakto, uždegimus ir gyventi socialiai aktyvų gyvenimą, skirti laiko pomėgiams. O kai ligos simptomai manifestuoja, ligą pradedame gydyti vaistais. Neurologas parenka tinkamiausius preparatus, nustato dozes, suformuluoja stebėsenos rekomendacijas. Ne visi simptomai vienodai pasiduoda gydymui: dalis jų labai efektyviai reaguoja į gydymą, tačiau yra tokių, kurie vaistams nepasiduoda (pavyzdžiui, pažengusios Parkinsono ligos metu išsivystantis pusiausvyros sutrikimas), todėl tenka adaptuoti gyvenimo būdą, aplinką ir pasiruošti. Kai išsemiami medikamentinio gydymo metodai, pacientas gali būti nukreipiamas chirurginėms intervencijoms į galvos smegenis (galvos smegenų giluminių struktūrų stimuliacijai arba destrukcinėms procedūroms). Taip pat chirurginė intervencijos būdų galima įvesti vaistus tiesiogiai į žarnyną per gastrostomą. Visuomet labai svarbus pacento fizinis aktyvumas, kineziterapija, ergoterapija, socialinė įtrauktis, psichologinė pagalba, nes su kiekviena lėtine liga reikia susidraugauti ir tuomet galima sėkmingai gyventi.
– Ar Parkinsono liga veikia žmogaus gyvenimo trukmę?
– Parkinsono liga nėra ta, kuri tiesiogiai lemtų žmogaus mirtį ar labai ženkliai sutrumpintų gyvenimo trukmę. Be abejo, jos komplikacijos gali prisidėti prie paciento mirties, vidutinei pacientų gyvenimo trukmei sutrumpėjant 1-2 metais. Šiuo metu gausios mokslininkų pajėgos darbuojasi Parkinsono ligos modifikavimo srityje, stengdamiesi sulėtinti ligos progresavimą, perspėti ligos išsivystymą asmeniui, kuris turi genetines mutacijas.
– Kiek apskritai populiacijos serga Parkinsono liga?
– Epidemiologinių studijų duomenimis, kasmet suserga 16-19/100 000 asmenų. Vidutinis Parkinsono ligos dažnis populiacijoje – 160/100 000, tačiau dalies šalių statistiniai duomenys nėra visaverčiai. PSO duomenimis, 2016 m. Parkinsono liga sirgo > 6 mln. pacientų. Lietuvoje serga maždaug 12 tūkst. asmenų. Per pastaruosius 30 metų sergamumas Parkinsono liga visame pasaulyje išaugo, šios tendencijos atsispindi ir Lietuvos Higienos instituto duomenyse. Pastarąjį dešimtmetį sergamumo augimas sulėtėjo. Bendra prognozė - kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse, ilgėjant gyvenimo trukmei ir dėl kitų neurodegeneraciją skatinančių veiksnių, tokių ligų kaip Parkinsono liga, Alzheimerio liga skaičius auga ir dar augs iki toliau, bent iki 2030-ųjų, nes tai – su amžiumi susijusi liga, o kuo vyresnė visuomenė, tuo daugiau sergančiųjų. Prie sergamumo prisideda ir industrinės visuomenės sukurti neigiamai veikiantys faktoriai, tokie kaip radiacija, sunkieji metalai, nano dalelės, halogeniniai junginiai ir bendra tarša, didžiulis konservantų vartojimas maiste – visa tai skatina neurodegeneracijos pasireiškimą. Patobulėjusios diagnostikos ir gydymo priemonės taip pat didina sergančiųjų skaičių, tik šių priemonių dėka ligos kontrolė yra optimali. urologinių ligų.
