Kokiais atvejais verta kreiptis į psichologą?

Daugelis iki šiol mano, kad į psichologą kreipiamasi tik kraštutiniais atvejais, kai „nebeįmanoma taip gyventi“. Tai klaida, nes tada, kai viskas tampa nebepakenčiama, joks psichologas neišspręs problemos – gali prireikti psichiatro pagalbos ir netgi vartoti vaistus.

Taigi į psichologą patartina kreiptis, užsitęsus apatijai. Jei žmogus nebejaučia gyvenimo skonio, nebesidžiaugia gerais įvykiais ir gyvena tarsi pašalinis stebėtojas, tai ženklas, kad kažkas negerai. Psichologas gali padėti, kad apatija nepereitų į depresiją.

Argi geras draugas neatstoja patyrusio profesionalo?

Klaidinga nuomonė, kad draugai – patikima alternatyva psichologui. Be abejo, svarbu turėti žmonių, su kuriais galite atvirai pasikalbėti, kita vertus, nepamirškite, kad net pats dėmesingiausias pašnekovas – ne profesionalas, jis gali klysti, duoti netinkamų patarimų. Galiausiai žmonės neįpratę sakyti į akis nemalonią tiesą (dėl pačių įvairiausių įsitikinimų, pvz., nenorėdami įskaudinti). Patyręs psichologas ne tik pažvelgs į situaciją naujai, bet ir taps atėjusiam žmogui autoritetu dėl turimos patirties ir savo statuso.

Kodėl nereikėtų bijoti specialisto?

Atsakymas paprastas – periodiškai žmonės kreipiasi į medikus, yra guldomi į ligoninę, tai nekelia panikos, taigi nepakenks pasitikrinti ir savo psichologinę būklę, jei turite šiuo klausimu abejonių. Nebūtina ieškoti brangiausio specialisto mieste – kiekvienas kvalifikuotas specialistas sugebės nustatyti, ar apatija kilo dėl vitaminų trūkumo, ar dėl vidinių problemų. Taigi apsilankymo pas psichologą reikėtų bijoti ne daugiau nei apsilankymo pas bet kokį gydytoją.

Kaip rasti savo psichologą?

Žmonės neretai galvoja, kad jausti diskomfortą būnant gydytojo priimamajame – normalu. Ši pozicija klaidinga, o eiti pas psichologą su tokiais įsitikinimais apskritai nepatartina. Pasitikėjimas – be galo svarbu. Žmogus turi jausti, kad specialistas ne tik įdėmiai klausosi, bet ir daro tai nuoširdžiai. Tik tokiu atveju vizitai pas psichologą netaps kančia ir duos rezultatą. Jei jaučiate diskomfortą, susikaustymą, nepatartina toliau lankytis pas specialistą – naudos greičiausiai nebus.

Kas vyksta per pirmą susitikimą ir ko tikėtis ateityje?

Prieš pirmą apsilankymą pas psichologą patartina kruopščiai pasiruošti ir pagalvoti, kokias problemas jo padedami norėtumėte išspręsti. Nenusiminkite, jei bus sunku įvykdyti šią užduotį, jei nepavyks, refleksija – ne pats lengviausias ir maloniausias dalykas. sudarykite sąrašą dalykų, kuriuos savo gyvenime norėtumėte pakeisti, pamėginkite užrašyt savotišką įžanginę kalbą, kurioje papasakotumėte apie save, apie savo sunkumus, paskatinusius kreiptis į specialistą.

Taip pat nusiteikite tam, kad pirmo susitikimo metu gali nepavykti atsiverti, o jei atsiversite, seansas greičiausiai nepraeis be ašarų. Jų nereikia gėdintis. Jeigu tarp jūsų ir psichologo užsimezgė kontaktas, tęskite apsilankymus. Nusiteikite ir tam, kad po poros seansų galite gauti namų darbų, kuriuos reikės sąžiningai atlikti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (52)