„Dabartinė situacija mums sukelia įtampą, panikuojame. Apskritai karantinas yra ypatingos sąlygos, ypač tuomet, kai jis užsitęsia ir vyksta ne savaitę ar dvi, o ilgiau kaip, pavyzdžiui, Kinijoje. Kai sutuoktiniai ar pora praleidžia, tarkime, nedideliame bute žymiai kartų daugiau laiko nei įprastomis aplinkybėmis, o aplinka kelia stresą, ateitis neaiški: kada atsistatys ekonomika – neaišku, kaip pasaulis nugalės virusą – neaišku, tuomet viduje kyla nerimas. Tas nerimas ir įtampa iškelia mūsų dažnai ne pačias gražiausias puses ir jas užaštrina“, – sako D. Ražauskas.
Anot jo, daugelis žmonių šiuolaikinėje visuomenėje savo trūkumus, neišgydytas traumas ir neatleistas nuoskaudas slepia po darboholizmu.
„O kai staiga į tą darbą eiti nereikia, sėdi namuose, kitas sėdi namuose ir diena po dienos vienas kitą užknisi, tai užaštrina situaciją. Ilgalaikis karantinas veikia kaip padidinamasis stiklas. Jei pora labai stipri, labai gerai sutaria, vienas kitą papildo, dėl vienas kito aukojasi, tai tokios „karo aplinkybės“ tik suartina. Juk labai dažnai kareiviai, kurie kartu kariavo fronte būna neišskiriami visą gyvenimą. Tačiau karo fronte yra bendras priešas, su kuriuo mes kovojame. Kai yra karantinas ir mes esame kartu uždaryti – nėra to bendro priešo, tad priešu tampame vienas kitam.
Kai yra darbas, aplinka, prasiblaškymas, kai gali išeiti į lauką, sutinki draugų, pažįstamų, bendradarbių – išsišneki, išsilieji. O karantine tik du žmonės uždaryti, kurie vienas ant kito vis pila ir pila... Taigi, įtampa auga ir kyla. Tad jei šeimoje ar poroje ne viskas idealiai, jei kažkuris turi problemų, pavyzdžiui, po darboholizmu slepia savo charakterio minusus ar traumas, arba šiaip pora yra klibanti, vienas kitam skiria per mažai laiko, jų buvimas ilgą laiką uždarytiems ir neturint galimybių per daug linksmintis ar kažkaip nukreipti savo protą kažkur, labai dažnai stipriai užaštrina ir išdidina jau ir taip ten esančias problemas. Kitaip tariant, ne koronavirusas ir karantinai problemas sukuria, tačiau jas iškelia ir išryškina“, – įsitikinęs D. Ražauskas.
Lektoriaus manymu, daugelis porų šiais laikais gyvena daug dirbdami, skubėdami, o tai – didžiulė įtampa. „Gyvename nuolatinėje streso būsenoje ir materializme, kurių akivaizdoje skiriame labai mažai laiko santykiams, pabuvimui kartu, vienas kito vertinimui ir supratimui. Mes tapome labai materialūs ir matematiški, robotiški. Kai gyveni tokioje visuomenėje ir staigiai esi uždarytas su vienu žmogumi ar visa šeima – tai kerta per psichiką ir užaštrina įvairias pasislėpusias problemėles, kurios tęsiantis karantinui vis didėja ir didėja, kol sprogstame. Lietuvoje kol kas karantinas nėra pats griežčiausias, vis dar galime būtinu atveju išeiti nusipirkti maisto, vykti į darbovietę. Tačiau, jei karantinas tęsis kelis mėnesius ir įvesime drakoniškus apribojimus – tikrai nemažai silpnų šeimų gali subyrėti“, – sako D. Ražauskas.
Ką daryti poroms, kad karantino metu vienas kitą mažiau erzintų ir galėtų pragyventi sunkų laikotarpį?
„Pirmiausia, dėl ko sutiktų dauguma psichologų, kai yra stresinės situacijos, ilgiau būname su tais pačiais asmenimis ir turime mažiau ar visai neturime soc. kontaktų – būtina kasdienė gamta. Žinoma, jei tai tuo metu leidžia karantino sąlygos ir yra įmanoma. Anot mokslinių tyrimų, geriausia pabūti ten, kur yra medžių. Visgi, venkite tokių vietų, kur gali būti kitų žmonių, neikite į populiarius miesto parkus ir panašiai. Kasdienis pasivaikščiojimas gryname ore itin gerai veikia centrinę nervų sistemą. Kuo greitesnis – tuo geriau. Kai kurie rekomenduoja lėtai bėgti ar greitai eiti. Jei tai darote bent valandą – jūsų centrinė nervų sistema atsigauna, tampate ramesnis, kantresnis, darbingesnis, stiprėja imunitetas. Būtent tolerancijos ir sugebėjimo nuryti nepatikusias smulkmenas, kai ilgai esi kartu ir užknisi vienas kitą, dažniausiai ir pritrūksta, tuomet įsižiebia tie didėjantys konfliktai“, – patarimu dalijasi D. Ražauskas.
Anot specialisto, svarbu ir sumažinti blogų naujienų srautą. „Blogų naujienų dabar labai daug, tad jei jas žiūrite, gal skambės juokingai, tačiau žiūrėkite per kuo mažesnį ekraną, pavyzdžiui, telefone. Jei per dvimetrinį savo televizorių pasileidžiate blogas naujienas ir žiūrite jas pusdienį, tai veikia kur kas blogiau ir labiau sudirgina. Mažesnis ekranas reiškia, kad į įvykius žiūrite kiek atitolintai, o ne pasineriate į garsą ir didžiulį ekraną.
Dar vienas naudingas dalykas – sumažinkite laiką žinioms. Niekas nenutiks, jei naujienas tikrinsite tik kartą per dieną, pamatysite, kas vyksta ir tuomet eisite skaityti knygų, sportuoti, pasivaikščioti į mišką be socialinio kontakto, medituoti. Esmė yra nepasinerti į blogas naujienas, nesėdėti visą dieną jas tikrinant, neprisigerkite negatyvių emocijų“, – sako D. Ražauskas.
Patartina skaityti knygas, žiūrėti internetinius seminarus jus dominančiomis temomis, gilintis į save ar kelti kvalifikaciją. „Tai taip pat nukreipia protą nuo kritinės situacijos ir nuo partnerio. Po tokios veiklos vėliau kiek lengviau bendrauti.
Pats blogiausias dalykas, kurį galite daryti, tai būnant namuose nuolat skaityti blogas naujienas ir su draugais aptarinėti, kaip viskas blogai, kokios didelės eilės parduotuvėse ir panašiai. Tai tik padidins įtampą ir su laiku galimybę, kad vis stipriau pyksitės su partneriu.
Verčiau ieškokite būdų atsipalaiduoti, jei namie turite pirtį – pasinaudokite ja, pamasažuokite vienas kitą, kalbėkitės. Tačiau jei jaučiate, kad šeima yra įskilusi ir neturite tuo metu apie ką ir kaip kalbėti, tai geriau tuo kriziniu laikotarpiu kiek įmanoma laiką leiskite atskirai – sportuokite, skaitykite knygas, medituokite. O kai praeis ši bloga situacija pradėkite lipdyti šeimą, galbūt kreipkitės į psichologą“, – pataria D. Ražauskas.
Anot eksperto, santykiai – gyvas dalykas, tad jiems nuolat reikia dėmesio. „Daugelis įsivaizduoja, kad na va, karantinas, dabar būsime kartu ir viskas bus gerai. Bet ne, tai veiks kaip didinamasis stiklas ir jei jau kurį laiką nesistengėte ir tiesiog kartu gyvenote – gali būti, kad šis karantinas užaštrins įvairias problemas. Tačiau tai juk gerai, protingi žmonės priims tai kaip galimybę spręsti problemas.
Vis dėlto, Lietuvoje vis dar neturime psichologinių konsultacijų kultūros. Čia įprasta spręsti šeimos problemas patiems, dar pasitarti su aplinkiniais ir jei nesigauna – skirtis. Tai nėra teisinga, patys savęs už plaukų iš balos neištrauksite. Psichologas ar kitas specialistas iš šalies gali suteikti žymiai geresnę pagalbą nei patys aiškinsitės dešimtmetį. Lietuvoje vis dar manoma, kad jei einate pas psichologą – jums negerai su galva. Tai klaidinga, juk kai mums skauda širdį – einame pas kardiologą, kai skauda dantį – kreipiamės į odontologą, kai sugenda mašina – varome į servisą, tad kodėl, kai blogai santykiuose, nenorime pasitarti su specialistais? Ko gero, geriau juk kreiptis nei turėti negydomą žaizdą, kuri po 20-ies metų virsta skyrybomis“, – svarsto D. Ražauskas.
