aA
Moterys nėra linkusios už higienos prekes mokėti daugiau – jos priverstos tai daryti, portalui Lrt.lt sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas. Anot jo, moterys apskritai uždirba mažiau, todėl pakliūva į spąstus: „Uždirbdamos mažiau, jos priverstos mokėti brangiau už tam tikrus produktus vien dėl to, kad yra moterys. Tad mes ir vėl jas apgauname.“
Donatas Paulauskas, A. Skirmantės nuotr.

Prekė, skirta moterims, dažniau kainuoja daugiau nei toks pats produktas, ant kurio užrašytas žodis „vyrams“. Pasaulyje šis fenomenas žinomas kaip rožinis mokestis – kai moterys moka daugiau vien dėl savo lyties.

„Rožinis mokestis – prekių skirstymas į vyriškas ir moteriškas. Jis taikomas higienos ir kosmetikos produktams. Šis fenomenas nelabai priklauso nuo tam tikros vietos, šalies ar rinkos. Korporacijos, gaminančios šiuos produktus, dažniausiai yra tarptautinės, neturinčios sienų. Tai – globalus procesas, aktualus tose valstybėse ir teritorijose, kur lyčių stereotipų akcentavimas yra didesnis“, – aiškina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas D. Paulauskas.

2015 m. Niujorke buvo atliktas tyrimas – lyginta 800 skirtingų firmų prekių, gaminančių produktus vyrams ir moterims.

Paaiškėjo, kad prekės moterims kainuoja 7 proc. brangiau negu panašaus pobūdžio produktai vyrams. Pavyzdžiui, 13 proc. brangiau kainuoja moterų asmeninės higienos, 8 proc. – aprangos prekės, 7 proc. – mergaitiški žaislai, 4 proc. – mergaičių aprangos prekės.

LRT.lt suskaičiavo kainų skirtumus

Portalo LRT.lt tyrimo metu pastebėta, kad užsienio firmų šampūnai, dušo želės, kondicionieriai ar dezodorantai dažniau parduodami už tą pačią kainą nepriklausomai nuo lyties. Tačiau rožinį mokestį taikančių parduotuvių vis dėlto yra.

Pavyzdžiui, Vilniuje esančioje parduotuvėje „Rimi“ moteriška 250 ml dušo želė „Dove“ už vyrišką brangesnė 10 ct. „Jam“ ir „jai“ 50 ml „Nivea“ dezodorantai be nuolaidos kainuoja tiek pat, o akcijos metu produktas vyrams pigesnis keliais centais.

V. Sližauskaitės/LRT nuotr.
V. Sližauskaitės/LRT nuotr.

Kita vertus, „Nivea“ ir „Dove“ dezodorantai Marijampolėje, parduotuvėje „Maxima“, kainuoja vienodai.

Be to, tikrinant lietuviškus prekės ženklus už akių užkliuvo produktų „Rasa“ ir „Aras“ kainos. Vilniaus parduotuvėje „Iki“ vyrams skirtas 250 ml „Aro“ šampūnas, kondicionierius ir dušo želė (3x1) už „Rasos“ šampūnus moterims brangesnis nuo 80 ct iki 1,10 Eur. Tiesa, 200 ml plaukų kondicionieriai „jai“ kainuoja nuo 3,49 iki 4,99 Eur, nors vyras viską gauna pirkdamas vieną produktą.

V. Juškauskaitės/ LRT nuotr.
V. Juškauskaitės/ LRT nuotr.

Didžiausias skirtumas tarp prekių „jai“ ir „jam“ pastebėtas skustuvų, skutimosi peiliukų ir putų skyriuje – sulyginome prekės ženklo „Gillete“ gaminius.

Marijampolės „Maximoje“ vyrai gali rasti platesnį skutimosi putų pasirinkimą, dėl to 200 ml gaminio kaina varijuoja nuo 2,69 Eur iki 4,55 Eur. Moterims skirta tokio paties kiekio skutimosi želė kainuoja 4,77 Eur.

V. Juškauskaitės/ LRT nuotr.
V. Juškauskaitės/ LRT nuotr.

Tame pačiame mieste esančioje „Norfoje“ 200 ml „Gillete“ skutimosi putas „jis“ nusipirks už 1,19 Eur, o „ji“ sumokės beveik 1,5 euro daugiau, nors kainos šiame prekybos centre ir mažesnės.

Nemaži skirtumai pastebėti ir peržvelgus skutimosi peiliukus. Pavyzdžiui, minėtoje parduotuvėje „Maxima“ vienkartiniai rožinės spalvos skustuvai (5 vnt.) kainuoja 85 proc. daugiau nei mėlyni, „pritaikyti“ vyrams.

V. Juškauskaitės/ LRT nuotr.
V. Juškauskaitės/ LRT nuotr.

Verslas rado nišą, kurią gali išnaudoti

Vilniaus universiteto lektorius D. Paulauskas tikina, kad rožinis mokestis atsirado dėl kelių priežasčių.

„Tai kompleksinis dalykas. Viena pagrindinių priežasčių – verslas rado nišą, kurią gali išnaudoti. Už rožinio mokesčio slypi lyčių stereotipai, jis grįstas šiuo pagrindu: kad ir koks produktas būtų, mes jį galime „sulytinti“ ir pažymėti vyriškumo arba moteriškumo simboliais.

Gyvename kultūroje, kurioje akcentuojame moterų išvaizdą ir pareigą pasirūpinti savimi, visą laiką būti susitvarkiusioms. Tad moterų poreikis tokiems produktams yra stipresnis ir didesnis. Atsiranda niša, kai galima lyčių stereotipus išnaudoti, t. y. pabranginant prekes moterims“, – fenomeno atsiradimą aptaria specialistas.

V. Juškauskaitės/ LRT nuotr.
V. Juškauskaitės/ LRT nuotr.

Lyčių skirtumai pabrėžiami tam, kad išloštų prekybininkai, sako D. Paulauskas: „Higienos ir grožio produktų sudėtys gal ir skiriasi, bet kartu jie labai panašūs. Verslas sugalvojo pabrėžti stereotipinį lyčių skirtumą, kad uždirbtų daugiau pinigų.“

Savo ruožtu BIOK laboratorijos, gaminančios lietuviškos rinkos produktus, tokius kaip „Rasa“ ir „Aras“, rinkodaros vadovė Ieva Čepononė tikina, kad produktų kainų skirtumus lemia ingredientai ir konkurencija.

„Kainų skirtumus dažniausiai lemia du pagrindiniai veiksniai. Pirmasis – produktų savikaina, kuri priklauso nuo ingredientų. Skirtumas tarp moterims ir vyrams gaminamos produkcijos sudėties tikrai yra. Moterys lepesnės ir įnoringesnės aktyviems ingredientams. Pavyzdžiui, plaukų ilgis, priežiūra, dažymas lemia, kad joms reikia aktyvesnių ingredientų ir veiksmingesnių.

Taip pat kitas veiksnys – konkurencija. Atkreipiame dėmesį į konkurentų kainas lentynose“, – kalba I. Čepononė.

Pasak rinkodaros vadovės, už jau minėtus „Rasos“ ir „Aro“ gaminius plaukams moterys moka daugiau, nes dažo plaukus, dažniau džiovina džiovintuvu, tad jie labiau nualinami, o tam reikia veiksmingesnės priežiūros.

Ne linkusios, o priverstos mokėti daugiau

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas D. Paulauskas pabrėžia, kad moterys nėra linkusios mokėti daugiau, jos – priverstos.

„Moterys gali pirkti vyriškas arba neutralias prekes, bet tai susiję su kultūrine moteriškumo norma. Moteriai vartoti moteriškas prekes kartu reiškia ir stiprinti moteriškumą, maitinti lyties tapatybę, užtvirtinti save kaip moterį, patikinti sau, kad esi moteriška, kai galbūt tam nėra kitų būdų – nusipirkti prekę rožiniame pakelyje, išgraviruotą elegantiškomis raidėmis“, – aiškina jis.

Prekybos centro „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė tikina, kad higienos prekių kainų skirtumų neįžvelgia.

„Negalėtume teigti, kad moterims skirtos higienos prekės yra brangesnės – visi pirkėjai iš siūlomo asortimento gali rasti sau tinkamą produkciją už jų lūkesčius ir finansines galimybes atitinkančią kainą.

Galutinę produkto kainą lemia labai daug įvairių veiksnių, o vienas pagrindinių yra sudedamosios dalys, kurios sudaro atitinkamas sąnaudas konkrečiam produktui pagaminti. Apie tai, kaip varijuoja tam tikrų sudedamųjų dalių kainos, kurios lemia galutinę kainodarą, galėtų papasakoti gamintojai ar jų atstovai“, – dėsto G. Buivydienė.

Pateikus „Dove“ produkcijos pavyzdį, prekybos centro Viešųjų ryšių vadovė kalba: „Žiūrėdami į kainas tarp vyriškų dušo želių ir universalių dušo želių, skirtų visai šeimai, kainų skirtumų nematome. Būtų tikslinga pažiūrėti į konkretų atvejį, nes kiekvienas produktas gali skirtis savo sudėtimi ir paskirtimi.“

Jei matai galimybę, kodėl gi ja nepasinaudojus, prekybininkų mąstymą aiškina VU lektorius D. Paulauskas: „Tai – dar platesnis klausimas. Žinome, kad moterys apskritai uždirba mažiau negu vyrai. Uždirbdamos mažiau, jos priverstos mokėti brangiau už tam tikrus produktus vien dėl to, kad yra moterys. Tad mes ir vėl jas apgauname. Kai kuriais atvejais – stumiame į skurdo spąstus.“

Viskas prasideda nuo mažens

Jau nuo mažens aplinka yra suskirstyta į vyrišką ir moterišką, pastebi specialistas D. Paulauskas.

„Taip susiformuoja ir mūsų poreikiai – priėję prie lentynos ieškome, kur stovi produktai „jam“, o kur – „jai“. Kartais jų neradę susinerviname – kur mūsų produktai? Nejaugi nėra lyčių atskyrimo ir visi gali naudotis vienu produktu?“ – sako jis.

Šis suskirstymas, pabrėžia D. Paulauskas, ne vien piniginė problema: „Kai pamatome, kad viskas aplink mus sudėliota į dvi lentynėles, net ir mūsų vartojimo įpročiai pradedami kontroliuoti pagal lyčių stereotipus. Taip išeina, kad vartotojas gauna žinutę – vyrai ir moterys tokie skirtingi, kad negali naudotis ta pačia dantų pasta, ausų krapštukais, negali gerti ir to paties mineralinio, pavyzdžiui, mėlyna etikete pažymėto „Vytauto“ ar rožine – „Birutės“. Šį didelį pasidalijimą skatina patys gamintojai.“


Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaip įveikti nereikalingumo pojūtį (10)

Tyrimų duomenimis, nereikalingumo pojūtis veikia tą pačią smegenų sritį, kaip ir fizinis...

Kaip suprasti, kad reikėtų stiprinti savivertę (16)

Kaip suprasti, kad reikėtų stiprinti savivertę? Kas išduoda, kad žmogus savimi nepasitiki?

Kaip puikiai atrodyti po bemiegės nakties (4)

Nesvarbu, ar iki išnaktų skaitėte knygą, ar užsibuvote su draugais, ar žiūrėjote įdomų...

6 mitai apie vandenį ir jo vartojimą: patvirtinti ar paneigti? (12)

Žmonių galvose sukasi įvairūs mitai apie vandenį ir jo vartojimą, lemiantys dažnai labai...

Trys principai, padėsiantys išsivaduoti nuo nepasitikėjimo savimi ir kritikos baimės (1)

Daugelis protingų, talentingų ir turinčią puikių idėjų moterų įsitikinusios, kad iš...

Top naujienos

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (39)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Kaip sulieknėti ir pagerinti sveikatą: mitybos specialistė rekomenduoja efektyvią organizmo šluotą receptas (2)

Pusė kilogramo daržovių ir vaisių per dieną, kad būtume sveiki – tokį kiekį suvalgyti...

Gyvai / Karštų LKL komandų mūšis: „Lietkabelis“ – „Neptūnas“ tiesioginė vaizdo transliacija (1)

Pirmadienio vakarą Panevėžio „Cido“ arenoje vykstančiose „Betsafe– LKL “ čempionato...

Ukrainoje situacija dėl tymų kritinė, miršta žmonės: baiminamasi, kad tas pats ištiks ir Lietuvą (135)

Ukrainoje šiuo metu – tarsi karo zonoje. Tačiau ne dėl karinio konflikto, o dėl tymų...

Skandalingame teismo nuosprendyje – skaudi kritika policijai: negalima skatinti daryti nusikaltimų (75)

Policijos reputacijai – skaudus smūgis: teisėjai konstatavo, kad Vilniaus policijos pareigūnas...

Čia užsukę pasijusite kaip Italijoje: šio mažo Lietuvos lobio nesugriovė nei karai, nei gaisrai (4)

„Per 400 metų nuo tada, kada buvo pastatytas vienuolynas, nebuvo jokio gaisro. Tik 2011 metais buvo...

Ekspertai: tokių rezultatų Ukrainoje nėra buvę, tai prilygsta rinkiminiam Maidanui (339)

Radikalių pokyčių poreikis ir didžiulis nusivylimas dabartiniu Ukrainos lyderiu iškėlė...

Lietuvį papiktino apmokestinta taupymo sistema: tai atrodo veidmainiškai (173)

„Rašau jums norėdamas papasakoti, o gal ir atkreipti dėmesį, į vieną nelabai logišką...

Kolombe driokstelėjo dar vienas sprogimas papildyta 17:11 (42)

Šri Lankos sostinėje Kolombe pirmadienį driokstelėjo dar vienas sprogimas netoli Šv. Antano...