Kodėl koučingas?
Ugnės atėjimas į ugdomojo vadovavimo sritį nebuvo spontaniškas, sprendimas atėjo išsigryninus savo norus. Ji buvo tvirtai įsitikinusi, jog nori padėti žmonėms ir studijuoti mediciną, todėl įstojo į LSMU (Lietuvos sveikatos mokslų universitetą). Jau studijų metu Ugnė pradėjo analizuoti, kas jai iš tiesų patinka, kur slepiasi jos stiprybės. „Supratau, kad turiu gebėjimą išgirsti, ką žmonės nori pasakyti už žodžių ir užduoti taiklius klausimus, kurie padeda atrasti atsakymus, padaryti sprendimus“. Tai yra vienos iš pagrindinių koučingo specialisto savybių. Taigi U. Lindžiūtė, supratusi, kad jai ši sritis labai artima, įgijusi gydytojos diplomą baigė Baltijos koučingo mokyklą, o kad žinios apie žmogų būtų dar gilesnės, ėmėsi studijuoti psichoterapiją, rašoma pranešime spaudai.
Šiuo metu Ugnė sėkmingai veda koučingo sesijas internetu (online). Daug žmonių kreipiasi į specialistę karantino metu dėl padidėjusio nerimo, noro realizuoti save, iššūkių praradus darbą, sunkumų dirbant iš namų. U. Lindžiūtė dalinasi patarimais, kurie jau išbandyti praktikos.
Paaštrėjusios emocijos per karantiną
Karantinas į mūsų gyvenimus atnešė naują rutiną, teko atsisakyti daugybės malonių veiklų. Be to, atsirado daug nežinomybės ir neužtikrintumo. Nerimas, nusivylimas, pyktis, baimė aplankė daugelį žmonių, vieni šiuos jausmus priėmė lengviau, kiti sunkiau. Ugnė atvirauja, kad klientai dažnai kreipiasi norėdami sumažinti neigiamus jausmus, atrasti daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo savo gyvenime, labiau pasitikėti savimi.
Karantino ir sustojimo metas palankus žmonėms, kurie nėra patenkinti savo veikla ir norėtų ją keisti. Žmonėms, kurie nori keisti veiklą, savianalizė ir koučingo sesijos padėtų geriau pažinti save ir išsigryninti, kokia veikla atneštų savirealizacijos jausmą.
Ugnė įvardija kitą dažną situaciją, kai žmonėms patinka jų darbas, tačiau kasdienybėje jie susiduria su iššūkiais – atidėliojimu, nerimu, noru būti efektyvesniems, kilti karjeros laiptais, prasmės jausmo trūkumu. „Dažnai dirbame su savęs priėmimo, meilės sau temomis, savo stiprybių išgryninimu. Kuo daugiau aiškumo apie save žmogus turi, kuo geriau pažįsta save, save priima, tuo didesnis asmenybės potencialas atsiveria“, – pasakoja koučingo specialistė.
Įsitikinimai, kurie stabdo siekti tikslų
U. Lindžiūtė sako, kad koučingo sesijų metu tenka spręsti įvairias žmogaus situacijas. Ieškant būdų, kaip jas įveikti atrandami ribojantys įsitikinimai, kurie stabdo asmens augimą ir pažangą. Vidinio dialogo metu žmogus ima tikėti tiesomis, kurias sau kalba, o tai gali būti seniai įaugę įsitikinimai – „negaliu to padaryti“, „man nepavyks“, „jei negaliu padaryti tobulai, geriau iš vis nedaryti“, „šių dalykų suderinti neįmanoma“ ir kt. Labai sunku tokius įsitikinimus atrasti vienam. Kito žmogaus užduotas klausimas padeda pamatyti savo situaciją kitu kampu, lyg stebėtojui ir kritiškiau ją vertinti.
Karantinas gali tapti labai didele dovana
„Žmonėms, kurie ir iki karantino jautė nerimą, nepasitenkinimą esama situacija karantino laikas dar labiau išryškino visus šiuos jausmus, jie pasidarė akivaizdūs ir tapo sunkiau nuo jų „pabėgti“. Vis tik šis laikas yra puiki galimybė užduoti sau svarbius klausimus: kas man kelia nerimą? Su kokiomis problemomis susiduriu? Kur stringu? Kas man nesiseka? Pradėjus ieškoti atsakymų karantinas gali tapti labai didele dovana, keičiančia gyvenimą iš esmės“, – atvirauja U. Lindžiūtė.
Svarbu nebijoti ir kreiptis į psichologus ar koučingo specialistus, kurie padeda šių atsakymų ieškoti ir daro tai profesionaliai.
6 veiksmai, kurie galėtų pagerinti savijautą per karantiną
U. Lindžiūtė įvardija 6 veiksmus, apie kuriuos gal žmonės ir žino, bet pamiršta daryti, vis tik norint pokyčio, reikėtų daryti tam tikrus žingsnius ir ne visi jie būna įprasti:
1. Būkite fiziškai aktyvūs. „Noriu pasakyti, kad tai akivaizdžiai be galo svarbus dalykas, kuris yra būtinas, tam kad jaustumėmės gerai, valandos laiko pasivaikščiojimas per dieną gali ženkliai pagerinti savijautą“, – sako Ugnė. Judėjimo metu išsiskiria endorfinai, kurie gerina nuotaiką.
2. Priimkite savo jausmus. Specialistė pataria nebijoti savo jausmų. Normalu patirti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas emocijas. Priimkite jas, jei šiuo laikotarpiu sunku, tačiau nesmerkite savęs, nepykite ant savęs, kaip tik pažvelkite į save su atjauta ir meile. Taip greičiau pasieksite ilgalaikių permainų.
3. Bendraukite. Nepamirškite bendravimo su savo draugais ir artimaisiais, net jei negalite susitikti. Net ir pokalbis telefonu ar vaizdo skambutis gali labai stipriai pagerinti savijautą. Parašykite senai matytiems draugams, užmegzkite naujas pažintis bendraminčių grupėse internete.
4. Atraskite, kas jums kelia džiaugsmą. Tai gali būti pokalbiai, knygos, paskaitos internete, pasivaikščiojimai. Klauskite savęs, kas jums sukelia džiaugsmą? Ką veikiant energijos daugėja ir, ką veikiant jos mažėja? Pasirašykite 2 sąrašus. Kai jaučiate, kad energijos mažėja – nuveikite kažką iš energijos rezervus pildančių veiklų.
5. Išsigryninkite savo vertybes. Karantino metu galima sustoti ir pagalvoti ar jūsų gyvenimas eina koja kojon su vertybėmis, pagrindiniais siekiais. Sekite savo vertybėmis, pavyzdžiui, jei norite užsiimti veikla, kuri teiktų jums prasmę, neatidėliokite konkrečių veiksmų, teisindamiesi, kad neturite drąsos ar trukdo darbas. Lai tas kamuojantis nepasitenkinimo jausmas tampa impulsu pradėti daryti realius žingsnius.
6. Ieškokite pagalbos ir palaikymo. Jei jaučiate, kad emocinis fonas sunkus, nebijokite ieškoti pagalbos. Mes dažnai užsisukame savo mintyse ir pokalbis su kitu žmogumi gali padėti pamatyti save iš naujos perspektyvos, įgauti motyvacijos veikti.
