Apklausos rezultatus „Go Forward“ akademijos renginyje „Tikri“ vyrai ir moterys: kokie esame ir kokie norime būti?“ pristatė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas ir atviroje diskusijoje aptarė Seimo narė Ingrida Šimonytė bei Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Atliktoje apklausoje dalyvavo 1000 respondentų – 471 vyras ir 529 moterys. Tyrimas vyko 23 miestuose ir 34 kaimuose.
„Respondentams uždavėme klausimą, ar sutinkate su pateiktais teiginiais ir gavome tokius atsakymus:
– 81 proc. respondentų pritarė, jog šiuolaikiniai vyrai turi būti labiau vyriški.
– 61 proc. pritarė, kad vyras turi uždirbti daugiau už savo žmoną ar partnerę.
– 53 proc., kad vyras turi rūpintis savo karjera labiau nei moteris.
– 49 proc., kad vyras turi būti raumeningas.
– 44 proc. pritarė, kad berniukai neturi žaisti su lėlėmis.
– 45 proc. pritarė, kad berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir panašiai, yra nekaltas dėmesio rodymas.
Taigi, anot rezultatų, vyrai turi būti vyriškesni, uždirbti daugiau, rūpintis karjera labiau, būti raumeningi, stiprūs. Diskutuotina ar galima žaisti su lėlėmis ir „kabinėtis“ prie mergaičių. Vyrą vis dar siejame su šeimos ekonomine gerove. Kita vertus...
– 89 proc. apklaustųjų pritarė, kad vyrai turi būti rūpestingi, švelnūs ir jautrūs.
– 76 proc. pritarė, kad vyrai turi praleisti tiek pat laiko su savo šeima ir vaikais kaip ir moteris.
– 76 proc. pritarė, jog normalu, kai vyrai verkia.
– 21 proc. pritarė, kad vyro nuomonė yra svarbesnė nei moters.
– 37 proc., kad vyrai iš prigimties elgiasi agresyviai.
– 81 proc. pritarė, kad vyrai nepakankamai rūpinasi savo sveikata.
Susiduriame su labai įdomiu rezultatu, kai vyrams taikomi lūkesčiai yra tokie priešingi, kad sunku juos išpildyti nesusipainiojus“, – pažymėjo D. Paulauskas.
Tiesa, visuomenės nuomonė apie moterų vaidmenis sukėlė kur kas daugiau nuostabos.
„58 proc. apklaustųjų pritarė, jog žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi. Su tuo sutiko 61 proc. vyrų. 41 proc. respondentų taip pat mano, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga“, – trumpai labiausiai nustebinusius rezultatus pristatė ekspertas. Anot D. Paulausko, visuomenė lyčių lygybę suvokia ir palaiko kaip bendrą principą, kurio reikia laikytis, tačiau nesieja su savo praktiniu gyvenimu šeimoje ir tarpusavio bendravimu.
Prieštaringi reikalavimai perša vieną išvadą: „Mes dabar gyvename tuo metu, kai naujos nuostatos pasirodė, bet dar neįsitvirtino, o senosios nuostatos vis dar egzistuoja“, – sakė ekspertas.
Išsamius apklausos rezultatus galite pamatyti ČIA.
I. Šimonytė juokavo, kad pateikti rezultatai jai pasirodė net geresni nei tikėjosi iš anksčiau, įvairiose diskusijose susidaryto įspūdžio. „Žmonės Lietuvoje lyčių lygybės klausimu yra užsispyrę rezistentai taip pat, kaip kai kurie žmonės yra užsispyrę rezistentai klimato kaitos klausimu. Tačiau būtų labai sunki pastanga priešintis dalykams, kurie natūraliai aplink tave vyksta. Yra daug aktyvių moterų, jos kažkaip atsiranda tose vietose, kuriose jų anksčiau nebuvo, aišku, gali sėdėti ant kelmo ir ignoruoti, bet ilgai to daryti nepavyks. Konceptualiai mes suprantame, kad tai svarbus reikalas, bet toliau gyvename savo gyvenimą, kaip išmanome.
Tokių koncepcijų mūsų gyvenime, man atrodo, yra labai daug. Pavyzdžiui, mes visi už skaidrumą ir prieš korupciją, bet klausimas, ar tikrai visi savo reikalams sutvarkyti neieškome lengvesnių kelių, kai pačiam lengviau kitų sąskaita – tarsi pasaulis dėl to nesugriuvo nors korupciją aš smerkiu ir man labai nepatinka neskaidrūs ir korumpuoti. Manau, kad kultūrinė kaita niekada lengva nebūna. Aš daug kartų esu pasakojusi, kad augau toje terpėje, kur buvo kartojama „būk mergaitė, kaip mergaitė“. Tai nuolat girdėjau ir aš iš to išsiveržiau.“
Anot Seimo narės, svarbu pasidžiaugti, jog nors daugybė žmonių gyveno ir buvo auginami remiantis lyčių stereotipais, tačiau dabar jie neneigia lyčių lygybės idėjos, turint omenyje, kad bet kokią kaitą žmonės priima konservatyviai.
Apklausoje atsispindėjo nuomonė, jog tikimasi, kad vyras turėtų labiau rūpintis savo karjera ir uždirbti daugiau. R. Šimašius, paklaustas, ar nekerta per vyriškumą faktas, kad žmona uždirba daugiau, teigė nesuprantantis vyrų, kurie stresuoja dėl didesnio moters atlyginimo.
„Kai mes susipažinome, tuomet aš uždirbau daugiau, bet tikrai žinojau, kad ateis tas laikas, kai apsikeisime. Žinojau, kiek politikai uždirba, tos lubos labai aiškios. Mačiau jos profesionalumą ir žinojau, kad ji pradės daugiau uždirbti, tad paklausiau jos, ar jai viskas gerai, kad vieną dieną taip nutiks? Nes man, tai gerai, juk šeimai uždirbs daugiau pinigų. Nesuprantu tų vyrų, kurie stresuoja dėl to, man atrodo, kad geriau daugiau pinigų šeimoje nei mažiau.“
Diskusijai pasisukus apie problemą, kuomet pačios moterys prašo mažesnės algos už tą patį darbą, R. Šimašius teigė, kad šios problemos šaknys slypi dar vaikystėje.
„Tai didesnės problemos išraiška. Visas auklėjimas, kuris vyksta nuo vaikystės, suformuoja, kad vyrai dažniau yra labiau pasitikintys savimi ir pernelyg dažnai moterims yra kažkaip įteigta, kad jos neturi kaip nors išsišokti, turi būti kuklios. Pastebiu, kad vaikinai politikoje dažniausiai galvoja, kad vakar atėjo į politiką, o rytoj jau bus Seimo nariais, tuo tarpu moteris dažnai reikia ir pakviesti, ir dar įtikinti. Žiūrėdamas į priežastis matau auklėjimą šeimoje ir mokykloje. Manau, kad čia reikia truputėlį grįžti atgal ir pasakyti, kad visi esame vienodai verti, nepriklausomai nuo lyčių“, – kalbėjo meras.
D. Paulauskas pridūrė, jog apie šią problemą turėtume galvoti sistemiškai: „Vien žiūrint į vaikų vadovėlius, kokie ten formuojami stereotipai, kur moteris išravėjo dešimt hektarų, o vyras įkūrė tris įmones... Tas moterų nematomumas ir stereotipizavimas vadovėliuose prisideda prie problemos.“
Tuo tarpu I. Šimonytė kalbėjo apie neadekvačius lūkesčius, kuriuos moterims kelia visuomenė ir net jos pačios sau: „Turėjau draugę, kuriai pasakius komplimentą apie išvaizdą, ji puldavo neigti ir gintis, kad tai sena suknelė. Kaip tuomet žmogus gali ateiti ir pasakyti „Aš esu vertas viso šito ir man atrodo, kad mano vertė yra tokia“, kai net tada, kai tu sakai žmogui, kad tavo vertė yra tokia ir jis neigia?
Moteris visada jaučia spaudimą būti tobula ir tik tada, kai bus tobula visame kame, kai namuose blizgės stalviršiai, ji bus su nuostabiausiu makiažu, jos figūra bus kaip Claudios Schiffer, protas kaip Marie Curie... Bet reikia suprasti, kad Marie Curie nebuvo graži kaip Claudia Schiffer, o Claudia Schiffer nėra tokia protinga kaip Marie Curie ir viskas su tuo gerai. Bet moterys jaučia tą spaudimą visada atrodyti, kažkaip pateisinti kartelę, kurią dažnai pačios savo galvoje yra išsikėlusios.“
Politikės manymu, nors iš vyrų ir moterų lyderių tarsi tikimės tiek pat, tačiau vyrams atleidžiame daugiau nei moterims. Šiai minčiai pritarė bei ją papildė ir R. Šimašius, anot jo, moterys yra žymiai sunkesnėje padėtyje kalbant ir apie išvaizdos klausimus. „Vyras gali bet kaip ateiti, bet jei moteris nepasirūpins savo išvaizda, tai tuomet atsiranda replikų ir manau, kad tai yra nesąžininga.“
Renginio akimirkos – nuotraukų galerijoje:
