Viena nedaugelio negrožinių knygų, kuri man perliejo šaltu dušu, kaip man daug dažniau nutinka su grožine literatūra, buvo Jeffrey Rediger, Harvardo dėstytojo, gydytojo ir ligoninės vadovo, knyga „Išgiję“, kur gydytojas nagrinėjo tai, apie ką mokslas tylėjo: „stebuklingus“ išgijimus. Veikiausiai man paliko įspūdį, kad autorius tai darė įtariai, nepasiduodantis magijos burtams, kad nesijautė visažinis ir nesiraukė prieš faktą, ir kad jo tyrimai truko kelias dešimtis metų. Po to skaitinio jaučiausi žinanti gerokai daugiau, suprantanti žymiai geriau ir keliskart labiau norinti rūpintis savo gyvenimu iš esmės. Efektas nedingo ir praėjus metams. Todėl tą knygą įtraukiau į geriausius savo metų skaitinius. Bet su kitomis panašios stilistikos knygomis man, deja, buvo nuobodu.
Todėl kai leidykla man pasiūlė pabandyti jų išleistą „Vilties knygą“, kurios autorius yra Douglas Abrams, rašytojas, leidėjas ir literatūros agentas, suabejojau. Knygos žanras – kažkas tarp mokslo populiarinimo, publicistikos ir saviugdos. Priimti dovaną paragino trys faktoriai: pirma, tai knygos bendraautorė yra dabar jau 88 metų gamtininkė Jane Goodall, labiausiai ko gero žinoma dėl savo darbų su šimpanzėmis. Garsiojoje nuotraukoje ar vaizdo įraše, ko gero spaudoje matytų ne vienam, kur šimpanzė apkabina į laisvę ją paleidžiančią savo gelbėtoją, įamžina būtent Jane Goodall. Tai ypatinga asmenybė, todėl lengva ranka atstumti pasiūlymą buvo sunkiau. Antra, knygos įvertinimas Goodreads platformoje, kuria aš dažnai kliaujuosi, siekia 4,2 žvaigždutės. Tai yra daug. Na, ir trečia – aš stengiuosi būti žmogumi, kuris kai kada pasielgia ne taip, kaip patogiausia, bet bent jau retkarčiais išeina iš savo komforto zonos. Nes tik taip gali atrasti tai, kas tave iš tiesų nustebins ir atves į neišvaikščiotus plotus. Todėl sutikau su pasiūlymu, nors ir suvokdama nemažą riziką, kad man nepatiks. Nors niekada nekeliu balo vien dėl dovanojimo fakto, dovanotas knygas kritikuoti sunku. Nėra lengva žinoti, kad gali įžeisti kitą.
Kas yra Douglas Abrams, priešingai nei Jane Goodall, aš nežinojau. Vėliau išsiaiškinau, kad jis kaip bendraautorius yra prisidėjęs prie panašaus tipo knygų, kartu su, pavyzdžiui, Dalai Lama. Deja, skaitant knygą buvau beįsivaizduojanti, kad autorius gal koks pirmo kurso studentas praktikantas, kuriam viskas krenta iš rankų, ir kuris iš nepatyrimo bei neįsigilinimo klausinėja banalybių. Douglas Abrams klausinėjo to paties per tą patį, o tada apsisukęs ir vėl paklausdavo to paties: kaip manote, ar žmogus įgalus sutvarkyti Žemei padarytą žalą? Vėl ir vėl ir vėl ir vėl ir vėl. Net susimąsčiau, kodėl gamtininkė sutiko su juo tą knygą leisti ir kaip nepasišalino vidury darbo, sakydama, kad tam laiko negaiš. Rašytojo indėlis buvo siutinančiai banalūs klausimai ir dar banalesni nereikšmingi intarpai apie viskio gurkštelėjimą ar dar kokią neva meninę pauzę. Nuo šito skaudėjo akis ir smegenis.
Matote, pačios Jane Goodall indėlis knygoje yra nenusakomai didesnis ir geresnis. Josios pasakojimai buvo verti laiko. Moteris kalba daugiausiai istorijomis iš savo gyvenimo: vilties suteikia jos pasakojimai apie tai, ką, kam ir kokiomis sąlygomis pavyko pasiekti. Tai ir jai pačiai įvykę nutikimai, tarkime, jos darbo su šimpanzėmis pradžia, kai jai ilgą laiką visai nepavyko prie jų prieiti, ir jos įsteigtų iniciatyvų savarankiškas gyvenimas tokiose vietose, kaip, pavyzdžiui, Afrikos šalyje Burundyje arba Kinijoje, kurių gyvybę įžiebia, sakykime, tiesiog vaikai, ir jos kolegų pasiekimai, kaip, tarkime, beveik neįmanomu atrodęs paukščių rūšies išsaugojimas. Tos istorijos ko gero atliepė knygos prasmę: jos teikė vilties, stebino, darė įspūdį, sėdamas mintį, ką iš tiesų gali žmogus.
Kas dar nepatiko – tai knygos politizavimas, verčiantis ją leftistiniu ir daug skystesniu skaitalu.
Vis dėlto, visa šios knygos nesėkmė, tai kad ji buvo išleista su netinkamu žmogumi. Žinau, kad Jane Goodall yra išleidusi kitų knygų ir ko gero ateityje norėčiau pabandyti jas paskaityti. O šiandien įvertinimas skaičiuojamas taip: 2 žvaigždutės Douglas Abrams indėliui, 4 žvaigždutės Jane Goodall daliai, sumą padalinus iš dviejų gaunasi 3 žvaigždutės iš 5.
