Nuo pat karantino pradžios mums vis kažko „negalima“. Kaip vargšams vaikams siaubūnai tėvai neleidžia išlėkti su draugais, jiems negalima valgyti saldainių ar žaisti su prabangiais mamos papuošalais. Prisiimam tą vaiko poziciją ir pypaujam didelėm akim čiulpdami nykščius: man negalima šito, o jam galima kitas. Jiems galima į M.A.M.A., man negalima pas B.A.B.A..
Tai, kad jums atrodo, kad pas B.A.B.A. ar tiesiog babą jums kažkas elementariai neleidžia ir tas kažkas turėtų priimti kitokį sprendimą, tik parodo, kad pas babą jums iš tiesų negalima. Ir šio sprendimo, deja, bet priimti pats jūs negalite. Tol, kol jums atrodo, kad visi šie draudimai trukdo jūsų laisves ir įprastą gyvenimą labiau, nei trukdo jums nusitručyti ar babą nukaršinti ligoninės lovoje, tol jums tikrai negalima niekur. Kaip vaikui. Nes jūsų ir ankstyvąją paauglystę išgyvenančio maištautojo pasekmių supratimo lygis – panašus. Tik tam paaugliui dar gali pasisekti tą kvailybę išaugti, o jūs jau, matyt, nebepasikeisite.
Kokiais dar žodžiais ir kas turėtų pasisakyti – nebežinau. Prezidentai, menininkai, gydytojai, influenceriai – vargu, ar rastumei Lietuvoje ką nors, kas yra kas nors, kas dar neturėjo progos sudalyvauti vienoje ar kitoje sąmoningumą skatinančioje akcijoje, socialinėje reklamoje ar bent įmesti storiuką su raginimu elgtis atsakingai. Jei Lietuvoje autoritetų neturite, pasaulio žymieji ir garbieji pasisakė ne mažiau. Jei jums iki šiol atrodo, kad jums dalykai piktybiškai neleidžiami, o pas babą nevažiuojate tik todėl, kad negalima, matyt, susiprasti padėtų nebent ligoninės lova (jei tik bus laisvų, žinoma).
Ne tokios tolimos Europos valstybės jau skambina varpais – trečioji banga atėjo rūstesnė ir pavojingesnė, nei antroji. Lietuvos ligoninės praneša vėl po truputį užsipildančios – užimtumas jau kaip gruodį, tik pacientai jaunesni ir didžioji jų dalis – su britiškąja atmaina. O jums, mažučiai, pas babą teta Ingrida neleidžia? Liūdna, tikrai liūdna, nosinėlę gal? O gal geriau padėkokit, kad bent už jus kažkas rūpinasi, kad babai nereikėtų po apsilankymo skubos tvarka tvirtinti testamento?
Jei patys būtume pakankamai protingi ir ribojimų laikytumėmės, suvokdami jų svarbą, mums nieko drausti tiesiog nereikėtų. Tai būtų rekomendacijos. Tobulame pasaulyje profesoriai, medicinos ir mokslų daktarai tiesiog paaiškintų, kokią turime situaciją, kokios priemonės rekomenduojamos jai išspręsti. Mes, būdami protingi ir sąmoniningi žmonės, tų rekomendacijų laikytumėmės. Dėl viso pikto dar pridėtume žingsnelį nuo savęs. Deja, to sąmoningumo pritrūksta ir mes ne tik nuosavo žingsnelio nepridedam, bet dar ir visaip bandome išvengti to, kas būtina. Pasekmės? Žmonės miršta. Medikai pervargsta. Ekonomika stoja. Visi savaip iš proto eina. Tik tiek. Bet juk ei, muzikantus per teliką be kaukių rodė.
„Mes jau pavargom…“ – zyzia kaip šešiamečiai po dienos Akropoly renkantis kuprinę. Užkniso, suprask. Tikiu, kad visi, kas tik jaučiasi atsakingi, jūsų labai nuoširdžiai atsiprašo, kad pandemija užsitęsė, kad liga pakeitė visą pasaulį, kad lyg sloga negydoma nepraėjo per savaitę, kad su ja nepavyksta susitvarkyti ir didžiausiems pasaulio protams, o kai jau pavyksta – tuomet pagalius į ratus kiša visi pasaulio kvailiai. Visi pavargo, normalu, metus gyvename baimėje ir neužtikrintume, bet už artėjančią ar tolstančią pabaigą, už savo emocinę būklę, už savo pasirinkimus, sprendimus, vykimą ar atsisakymą vykti pas babą ar į M.A.M.A, esame atsakingi asmeniškai.
Visi kas netingi savaitgalio situaciją lygina su Dž. Orvelo „Gyvulių ūkiu“ (turiu įtarimą, kad pusė neskaitė ir tiesiog sykį pasijuokę iš aukšto valstybės pareigūno, išmoko keletą esminių minčių, kad neduokdie patys nepasirodytų, kokie esantys, bet esmė – ne ta). „Lygesni už kitus“ galėtų tapti šio mėnesio fraze, tik kaltindami muzikantus, influencerius ar kaimyną, pamirštam, kad viskas priklauso nuo mūsų, ne nuo jų.
Svetimos klaidos ar neatsakingas elgesys nėra paskatinimas nesilaikyti taisyklių. Jei kažkas, galimai neturėdamas teisės, išvažiavo į Kauną, tai nereiškia, kad ir jums reikia kirsti kokią tai draudžiamą sieną. Lygiai taip pat, kaip šventai elgėtės iki dienos X, lygiai taip pat galite elgtis ir po jos. Žvaigždės, influenceriai ir renginių organizatoriai nėra niekaip atsakingi už jūsų gyvenimą ar pasirinkimus. Jiems, kaip kiekvienam kitam, gresia atsakomybė už neteisingus veiksmus, bet nustokite vaidinti neturintys sąmoningo pasirinkimo ir rėkti, kad jei jie – į M.A.M.Ą., tai jūs – pas babą. Jei jūs – pas babą, tai jūs tiesiog – pas babą – ir ta M.A.M.A. čia niekuo dėta.
