aA
„Vis tiek renkiesi gyvenimą. Turi pats save suvaldyti, nes jeigu paleisi, tave taip ir nuneš“, – kalbėdama apie skaudžią artimojo netektį LRT televizijos laidoje „Stilius“ mintimis dalijasi muziejininkė, istorikė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota žinoma klaipėdietė atvirauja – direktore tapo paskatinta muziejaus įkūrėjo Aloyzo Každailio, o darbas, nors ir solidus, prasidėjo nuo šluotos.
Olga Žalienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Kai Vilniuje mokslus bebaigiančiai istorijos studentei buvo pasiūlyta rašyti diplominį darbą apie laivų statybą, vienintelis šaltinis rinkti medžiagą tuomet buvo uostamiestyje besikuriantis Jūrų muziejus, o kai jo vadovas A. Každailis atvažiavo Į Vilnių žvalgytis darbuotojų, tapo aišku – O. Žalienei teks vykti į Klaipėdą.

Tuomet, kaip sako pati O. Žalienė, ji pateko į „peklą“ – kartu su solidžiomis paskirtomis pareigomis teko imtis šluotos ir šluosčių: „Nors mano pareigos buvo skyriaus vedėjos, bet prieš atidarymą rangų niekas nepaisė, turėjome daryti viską – valyti, plauti, šveisti, dėlioti eksponatus, nes po dviejų savaičių buvo atidarymas.“

Negana to, tuo laiku, dar prieš atidarymą, į Klaipėdą atvažiavo Tarybų Sąjungos komunistų partijos antrasis sekretorius, reikėjo viską aprodyti: „Každailis sakydavo – vaikai pas „babas“, laiko neskaičiuojate. Ir darbas trukdavo nuo aštuonių ryto iki devynių vakaro.“

O. Žalienei teko vadovauti jau surinktam skyriui – kolektyve buvo darbuotojų su patirtimi ir vyresnių už pačią O. Žalienę.

„Atėjau tokia „piemenka“ vadovauti skyriui ir, žinote, pirmą dieną grįžau namo su ašaromis. Galvojau – kur, kodėl aš dabar čia? Turiu būti vadovė ir nežinau, kaip man pavyks surasti bendrą kalbą“, – išgyvenimais dalijasi moteris. Tačiau, anot jos, bendras fizinis darbas padėjo geriau pažinti žmones ir ištirpdė visas ribas.

Po netekties teko pačiai kabintis į gyvenimą

Prieš keturiasdešimt metų į Klaipėdą atvažiavusi moteris jau buvo ištekėjusi, čia gimė sūnus. Ir nors santuoka iširo, ji iki šios dienos bendrauja su kaimynystėje gyvenančia buvusio vyro mama. Žmogiškasis ryšys O. Žalienei be galo svarbus.

Ji puikiai žino ir tai, ką reiškia netekti artimųjų. Kai Amerikoje gyvenęs vienturtis sūnus susirgo onkologine liga, ji ilgai tikėjo, kad sūnus pasveiks. Tačiau po netekties O. Žalienei teko ieškoti būdų, kaip pačiai kabintis į gyvenimą.

„Visi man sako, kokia tu esi stipri – kaip uola, kaip plienas... Aš tikrai nesu stipri. Niekas nemato ir nežino, kas su manimi dedasi iš tiesų. Po sūnaus mirties turėjau labai rimtų dvasinių problemų. Bet stengiausi su medikų pagalba tiesiog išlikti tame gyvenime“, – atvirauja laidos herojė.

Anot jos, tokių gyvenimo įvykių akistatoje galvoji apie pačius blogiausius dalykus: „Tik po penkerių metų aš po truputį išlipau iš to didelio fizinio skausmo. Žinoma, labai padeda ir darbas, ir draugai, ir aplinka, kurioje esi, – ji irgi malšina tavo skausmą.“

Tačiau, anot O. Žalienės, ištrūkti iš skausmo gniaužtų padeda sąmoningas suvokimas ir pasirinkimas – gyventi ar išeiti.

Olga Žalienė
Olga Žalienė
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

„Vis tiek renkiesi gyvenimą, ieškai pagalbos. Mintis labai padėjo išvaryti sportas – ateini, kaip aš sakau, praplauni smegenis su didžiule energija ir tai iš tiesų padeda. Turi mėginti pats save suvaldyti, nes jeigu paleisi, tave taip ir nuneš“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Anot jos, būtina turėti valios peržengti blogus jausmus ir „įjungti“ blaivų protą: „Pamėginti galvoti, kas su manimi dedasi, kas gali su manimi įvykti, jeigu aš nemėginsiu pati įsikišti į savo gyvenimą. Žinoma, ir dabar yra tokių epizodų, kai tu paleidi, nes negali visą laiką būti užrakinęs. Tu turi atidaryti, išleisti, vėl užrakinti ir su tuo gyventi.“

Kasmet trims savaitėms O. Žalienė skrenda į Jungtines Valstijas pas marčią ir jau dešimties metų anūką. Jie – amerikietiška O. Žalienės šeima. Istorikė tikina laukianti, kada anūkas subręs atvykti į Lietuvą.

„Kai mirė sūnus, anūkui buvo tik metai ir penki mėnesiai, jis beveik nieko neatsimena. Turi nuotraukų, klausia vis – ką mėgdavo, ką darydavo. Kai tenka išvažiuoti, jam byra ašaros, ir man byra. Jis klausia: kodėl tu turi važiuoti į Lietuvą? Sakau – čia mano tėvynė, mano darbas, mano namai. O tada pasakyk, ką tu labiau myli: ar Lietuvą, ar mane? Sakau – aš vienodai myliu jus abu“, – pasakoja O. Žalienė.

Tapti direktore paskatino Jūrų muziejaus įkūrėjas

Muziejininkė ir istorikė O. Žalienė sako besižavinti tomis moterimis, kurios, turėdamos dideles šeimas, rašo mokslinius darbus, vadovauja didžiulėms įstaigoms, ir kartu yra įsitikinusi – be galo daug priklauso nuo šalia esančio, palaikančio ir skatinančio žmogaus. Šalia jos pastarąsias tris dešimtis metų toks žmogus buvo – Jūrų muziejaus įkūrėjas A. Každailis.

Moteris tikina – tai buvo žmogus, leidęs suprasti, kad esi nekvaila moteris. Nors moterims buvo gana griežtas, tačiau O. Žalienę palaikė ir skatino siekti karjeros.

„Niekada neplanavau būti direktore – jis mane paskatino dalyvauti konkurse. Primygtinai sakė – aš matau, tu galėsi, pažįsti žmones, žinai viską, ką esame padarę. Tiesiog pastūmė mane, ir esu labai dėkinga, kad suteikė galimybę įgyti kitokios patirties“, – pasakoja laidos herojė.

O. Žalienė teigia, A. Každailis nebijojo svajoti, rizikuoti, daryti tai, kas kitiems iš šalies gali atrodyti absurdas, – šią savybę įskiepijo ir muziejininkei: „Visada kalbėdavo apie tai, kad geriau daryti ir suklysti, negu nedaryti. Tai kartais ir klystu, bet visada galvoju – tai yra patirtis, pralaimėjimas, kuris yra laimėjimas.“

Pernai gegužę A. Každailis iškeliavo anapilin. O. Žalienė neslepia – daug kartų klausė, už ką jai tenka išgyventi šias netektis, tačiau šiandien tokius klausimus vadina retoriniais, atsakymai į juos neegzistuoja.

„Žinau, kad klausi tam, jog išlietum skausmą, bet atsakymo tikrai nerasi. Ir aš tikrai jo neieškau. Tiesiog tai niekur neveda ir nieko nepakeis, jeigu rasiu atsakymą“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Iki dabar saugo sūnaus ranka rašytus laiškus

O. Žalienės vaikystė prabėgo laikotarpiu, kai tėvai buvo reiklūs, šeimoje vyravo pagarba ir paklusnumas, o emocinio ryšio nebuvo. Tačiau ryšys su sūnumi buvo labai artimas ir tai, anot jos, didžiausia dovana.

„Tai buvo dovana ir man, ir jam. Iki paskutinio atodūsio jaučiau, kad esu jam reikalinga. Kai jis išvažiavo į JAV, dar nebuvo elektroninio pašto, jis kiekvieną savaitę rašydavo man laiškus ranka – ir dabar juos saugau. Dalijimasis jausmais, mintimis man buvo didžiausia dovana“, – atvirauja O. Žalienė.

Laidos herojė ir po skaudžių netekčių išliko pozityvi, ieškanti taikos ir supratimo, o tai, ką daro, nori daryti geriausiai ar bent jau to siekti. Kai tapo Jūrų muziejaus ir delfinariumo vadove, matė būtinybę imtis didžiulių darbų – ėmėsi delfinariumo, vėliau – muziejaus rekonstrukcijos. Ne kartą sau sakė – nebegaliu, bet šiandien tikina – dalykai padaromi dėka kitų žmonių pastangų. Tad ji neslepia pasididžiavimo kolegomis, kurie prireikus geba suremti pečius.

„Dažnai pati sau sakau ir kartoju kitiems – reikia stengtis, nors ir su svarmenimis ant kojų, bet bėgti. Reikia bėgti, nes eiti šiais laikais tu negali“, – sako ji.

Paklausta, kas jai šiandien yra laimė, moteris neslepia – laimė yra ramybė, nors ši būsena aplanko nedažnai. Taip pat O. Žalienė pabrėžia – tai būsena, kurią susikuri pats.

„Mūsų ilgametė buvusi Kultūros skyriaus vedėja sakydavo – nori būti laimingas – būk. Taip sau ir pasakai – nori būti šiandien laimingas, būk, matyk gerus dalykus, šviesias spalvas, pozityvą. Ir tada, gerdamas puodelį kavos, atsisėdęs ant suoliuko, žvelgdamas į medžius, tu pasijausi laimingas. Nes tą laimę gali atrasti bet kur“, – tikina O. Žalienė.

Parengė Indrė Česnauskaitė.


Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(110 žmonių įvertino)
4.8818
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Fotografė Monika Dovidaitė: kuo daugiau streso prieš objektyvą, tuo esu ramesnė (6)

Galimybė daryti nuotraukas išmaniais telefonais gąsdina ir keičia fotografiją, sako fotografė...

Andrė Balžekienė: apie „atvirkščią“ gyvenimo scenarijų ir Užupyje ant stogo auginamas bites (10)

Andrė Balžekienė sako, kad kinas – neatsiejama jos gyvenimo dalis. Nors gimtajame Kupiškyje kino...

Atsakingas pareigas užimanti trijų vaikų mama: buvo atvejų, kai norėjosi pasiduoti (41)

Kristina Jarve – „Deloitte“ mokesčių Baltijos šalims ir biuro Estijoje vadovaujančioji...

Lietuvės neišgąsdino gyvenimas ir nedarbas Italijoje: teko nueiti ilgą bei sunkų kelią (36)

Jei kada klaidžiosite turistų mylimoje Venecijoje, galbūt vienoje jos kavinių pastebėsite...

Jūrų muziejaus vadovė Žalienė apie skaudžią netektį: iš fizinio skausmo išlipau po penkerių metų (31)

„Vis tiek renkiesi gyvenimą. Turi pats save suvaldyti, nes jeigu paleisi, tave taip ir nuneš“,...

Top naujienos

Miško Broliai. Bebaimiu žmogumi vadintą Vaidilą KGB kankino ilgiau nei pusmetį: skausmo jau nebejutau (69)

Su Jonu Čeponiu susitikome jo namuose, Panevėžyje. 94-erių senolis pasitiko sėdėdamas...

Lietuviai atrado rojų Tenerifėje: kuria verslus ir pardavinėja nekilnojamąjį turtą pasakoja apie pasakišką pelną (93)

Sklando toks gandas – taip nusprendė lėktuvų ekipažai, – pasaulyje viso labo tik trys vietos,...

Istorija, kuri, deja, nesugalvota: biurokratai įkalino vyrą oro uoste 18-ai metų (81)

Jei praėję metai jums atrodo nesėkmingi, ko gero vertėtų pažvelgti į savo gyvenimą su didesniu...

Perspėjo: bankomate paliktų svetimų pinigų paėmimas prilygsta vagystei (181)

Policija sako, kad bankomate paliktų svetimų paėmimas prilygsta vagystei.

Pavasaris aplankys Lietuvą: žada virš 10 laipsnių šilumos (62)

Savaitgalį Lietuva džiaugsis ne tik Vasario 16 -ąją, bet ir nuostabiais orais, žada sinoptikai....

Paaiškėjo, apie ką ilgus metus tylėjo filmo „Maskva netiki ašaromis“ žvaigždė (24)

Vasario 8 dieną aktorė Irina Muravjova (70) šventė savo jubiliejų. Ji nelinkusi dalintis...

Miestai Sibire nusidažė juodai: socialiniuose tinkluose – siurrealistiniai vaizdai (262)

Kemerovo srities (pietvakarių Sibire) prokuratūra ėmėsi tikrinti pranešimus apie juodą sniegą...

Politinių reklamų perliukai: kai kurių lietuviai pamiršti negali iki šiol (92)

Politinė reklama, kurioje TS-LKD kandidatė į Vilniaus miesto savivaldybę Goda Karazijaitė...

Naujo tyrimo rezultatai nustebino: moterų smegenys keleriais metais jaunesnės už vyrų (83)

Kaip rodo JAV mokslininkų atlikti skenografijos tyrimai, pagal tai, kaip degina kurą, moterų...

Po incidento oro uoste – skandalingas teisėjo nutarimas: pareigūnės peržengė visas ribas (415)

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste dirbantys muitinės pareigūnai gali specialiai provokuoti į...