R. Vaitkevičienė, kalbėdama apie pavojus asmens duomenų apsaugai socialiniuose tinkluose, pažymėjo, kad žmonės, norėdami prie jų prisijungti, skelbia per daug privačios informacijos.
"Turime suprasti, kad tokia yra socialinių tinklų prigimtis, kad ta virtuali erdvė nėra uždara erdvė. Nusprendus jungtis prie socialinio tinklo, privatumo absoliutaus tikrai negalima tikėtis. Jo išsaugojama tik tiek, kiek nusprendžiama neviešinti su asmeniu susijusios informacijos", - sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja R. Vaitkevičienė.
Ji ragina atkreipti dėmesį į bendrą su internetu susijusią taisyklę, kad "internetas nieko nepamiršta, kad informacija gali atsidurti bet kokiame pasaulio taške".
R. Vaitkevičienės teigimu, vyrauja klaidingas socialinių tinklų uždarumo suvokimas, nes socialiniai tinklai neturi sienų, duomenys iš vieno serverio keliauja į kitus. "Žmonės turi būti labai apdairūs, įvertinti pateikiamos informacijos mastą ir kokią žalą jos atskleidimas gali turėti", - sakė ji.
R. Vaitkevičienė rekomendavo gerai pagalvoti prieš paskelbiant asmeninę informaciją: vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. "Reikėtų pagalvoti, ar verta profilyje nurodyti savo tikruosius duomenis, geriau gal naudoti pseudonimą? Rekomenduojama gerbti kitų privatumą, tai yra neskelbti ne savo informacijos, o apie kitus žmones. Verta pasidomėti, kas teikia socialinių tinklų paslaugas, kokios šalies jurisdikcijai priklauso paslaugų teikėjas", - patarimus dalino R. Vaitkevičienė.
Ji patarė stebėti savo vaikų veiklą internete, ypač socialiniuose tinkluose, nes nepilnamečių privatumo apsauga yra svarbi problema.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja D. Šinkūnienė atkreipė dėmesį į vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą mokyklose. "Vaizdo stebėjimo priemonės, naudojamos nepilnamečiams stebėti, svarbus klausimas. Kokią įtaką vaizdo stebėjimo įrangos naudojimas daro besiformuojančiai asmenybei, kaip jaunas žmogus reaguos į tai, kad jis yra stebimas? Mokiniai neturėtų jaustis kontroliuojami, persekiojami, stebimi daugiau negu iš tikrųjų reikia pagrįstiems tikslams",- sako D. Šinkūnienė.
Jos nuomone, stebėti galima būtų mokyklos teritorijoje, kieme, apsaugant pastato perimetrą. "Tačiau pačiose mokyklose reikėtų stengtis ieškoti kitų priemonių ir vengti vaizdo stebėjimo, nenaudoti vaizdo stebėjimo sukauptų duomenų, kas galėtų daryti neigiamą įtaką mokiniams, jų asmenybės formavimuisi", - sakė D. Šinkūnienė.
Kalbėdama apie ketinimus įrengti vaizdo stebėjimo kameras viešajame transporte, ji sakė, kad reikėtų labiau saugoti privatumą, pavyzdžiui, galbūt pakaktų filmuoti vaizdą tik tuomet, kai vyksta incidentai? "Galbūt tas vaizdo stebėjimas kiekvienoje transporto priemonėje nebūtinas, gal pakaks pasirinkti, sakykime, pavojingiausius maršrutus, stebėti nakties valandomis", - svarstė D. Šinkūnienė.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius A. Kunčinas mano, kad baudos už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus yra per mažos, ypač kalbant apie įstaigas. Šiuo metu baudos dydis yra nuo 500 litų iki 1 tūkst. litų.
"Kartais paprasčiau tas baudas sumokėti ir toliau elgtis pažeidinėjant įstatymą. Mes siūlome įteisinti didesnę diferenciaciją baudų privačiam asmeniui ir įstaigoms, ypač už pakartotinį pažeidimą", - sakė A. Kunčinas.
Kaip teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka, tobulėjant technologijoms ir greitėjant informacijos sklaidai, priemonę pasikėsinti į kito asmens duomenis kiekvienas turime savo kišenėje. Mobiliuoju telefonu galima tiek fiksuoti bei perduoti vaizdą, tiek įrašyti balsą ir pan.
"Žinoma, naudotis naujųjų technologijų suteikiamomis galimybėmis, to paties mobiliojo telefono funkcijomis - nieko bloga ir net sveikintina. Tačiau turėdami galimybes, neturime pamiršti, kad jomis taip pat turime naudotis atsakingai, tam, kad nepažeistume kito asmens teisės į jo duomenų apsaugą. Derėtų susilaikyti nuo tam tikrų, tiek savo, tiek ir kitų žmonių, duomenų viešinimo, pavyzdžiui, internete. Juk visi turime teisę į privatų gyvenimą", - sako A. Lydeka.
Pasak parlamentaro, sričių, reikalaujančių nuolatinio dėmesio užtikrinant asmens duomenų apsaugą elektroninėje erdvėje, kasmet daugėja. Tai ir su mokymusi susijusios paslaugos, rinkodaros tyrimai, dėl kurių sulaukiama daug nusiskundimų, sveikatos, socialinės, finansinės paslaugos, vaizdo stebėjimo kameros ar net vaizdų fotografavimas bei talpinimas internetiniuose žemėlapiuose. A. Lydeka pabrėžia, kad jei Lietuvoje bus įteisintas balsavimas internetu - bus būtini ir papildomi sprendimai asmens duomenų apsaugos srityje.
Spaudos konferencija "Naujosios technologijos: iššūkiai žmogaus privatumui" buvo skirta Europos duomenų apsaugos dienai, kuri minima sausio 28 d. Tokios dienos paminėjimas Europoje įtvirtintas Europos Tarybos iniciatyva, siekiant plėsti Europos piliečių žinias apie asmens duomenų apsaugos problemas, taip pat informuoti piliečius apie jų teises bei atsakomybę.
Lietuvoje pagrindinis asmens duomenų apsaugą reglamentuojantis teisės aktas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas buvo priimtas 1996 metais. Vėliau įstatymas keistas ir tobulintas atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę bei besivystančių informacinių technologijų diktuojamas naujoves.