Sprendžiama dvejopa problema: kriminalinės policijos atstovai dėsto, kad turimi duomenys apie išankstinio apmokėjimo SIM kortelių savininkus jiems padėtų pigiau ir greičiau vykdyti tyrimus. Tačiau tam pritaria ne visi ryšio operatoriai: vieni teigia, kad nauda bus, kiti – kad tai papildomai kainuos ir sąnaudų neatpirks, nes nusikaltėliai ras būdų šį sprendimą apeiti.
Seimo Ekonomikos komitete svarstoma, kokia yra siūlomo sprendimo nauda: ar jis atsipirks ir kaip paveiks gyventojus.
Telefonas - nusikaltimo įrankis
Kriminalinės policijos atstovas Vytautas Gailiušas kalbėdamas apie siūlomus pakeitimus sakė, kad iš praktikos pareigūnai yra pastebėję, kad darant kratą randama apie 2-6 išankstinio apmokėjimo kortelės, kurios gali būti naudojamos nusikalstamoms veikoms ir yra nusikaltimo įrankiu.
„Būna ir kitų atvejų, kai ikitesiminio tyrimo etape yra nustatomi ryšiai, bet tu nežinai, kas yra to telefono kortelės naudotojas. Nustatyti ryšius užima papildomai laiko ir šis sprendimas gali sutaupyti lėšų“, - sakė jis.
V. Gailiušo teigimu, nors yra teigiama, kad nusikaltėliai galės pasinaudoti asocialiais asmenimis, kurie savo vardu ims SIM kortelių, pasak jo, vien tai, kad tyrėjai matys, iš kokio regiono šie asmenys yra, padėtų tyrimui.
Pasak jo, dabar telefonai yra pagrindinės informacijos saugyklos, kurios leidžia įrodyti nusikalstamas veikas.
Visgi, Seimo ekonomikos komitete buvo pakartoti ir prieštaraujantys argumentai: nusikaltimų su išankstinio apmokėjimo SIM kortelėmis per metus padaroma kelis šimtai, o registruoti reikėtų tūkstančius vartotojų, kas kainuos papildomai. Be to, kaip alternatyvus sprendimas siūloma registruoti tik naujai išduodamas SIM korteles.
Seimo ekonomikos komiteto narys Tadas Langaitis dėstė, kad jei turtinė žala yra kiek daugiau nei 242 tūkst. eurų per metus, o įvedimo sąnaudos didesnės, tad ekonominės logikos nėra. Jis klausė, galbūt SIM kortelių registravimas padėtų išspręsti itin sudėtingus nusikaltimus. Jis priminė, kad Latvija tokį klausimą svarstė, bet galutiniame etape nutarė šiam klausimui nepritarti ir klausė kodėl.
Kitas kriminalinės policijos biuro atstovas Renatas Vitkauskas nurodė, kad tikimasi, kad sąnaudos registruojant SIM korteles galėtų atsipirkti per 4-erius metus, nes 242 tūkst. eurų yra tik neturtinė žala neįskaičiuojant pareigūnų ir kitų specialistų įdedamo darbo.
Seimo komiteto narys Dainius Kreivys dėstė, kad buvo linkęs pritarti naujų SIM kortelių registravimui, tačiau jis klausė, ar ši priemonė teisėsaugos institucijų prioritetų sąraše yra numeris vienas, ar nėra pirmo būtinumo. Pasak jo, ši priemonė yra drastiška, paveiksianti rinkos dalyvius, tad tokia priemonė turėtų būti ir ypatingai reikšminga.
D.Kreivys klausė, ar nusikaltėliai negali užbėgti SIM kortelių registravimui už akių jų įsigydami svetur. Jis taip pat klausė, kiek nusikaltimų yra planuojami, o kiek padaromų spontaniškai. Šiuo klausimu siekiama išsiaiškinti, ar spontaniškų nusikaltimų dalis yra pakankamai didelė, kad reikėtų registruoti korteles, nes manoma, kad tokie nusikaltėliai iš anksto gali nepasirūpinti neregistruotomis SIM kortelėmis.
Tačiau ne į visus klausimus buvo atsakyta ir buvo nutarta klausimus pratęsti.
Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius dėstė, kad klausimų yra labai daug, šis sprendimas gali lemti rinkos persidalijimą, todėl operatorių ir kitų suinteresuotų grupių planuojama išklausyti kitą savaitę.
„Skepticizmas didėja", - po posėdžio sakė jis.
Planavo apsispręsti pavasarį
Anksčiau Seime po pateikimo buvo pritarta pataisoms, kurios įpareigotų registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. DELFI skelbė, kad šis sprendimas gali pabranginti mobiliojo ryšio paslaugas.
Iniciatyvos autorė Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad išankstinio apmokėjimo kortelių registravimas padėtų kovoti su telefoniniais sukčiais. Šiuo metu operatoriai privalo registruoti tik fiksuoto ar mobiliojo ryšio abonentų duomenis.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus pasinaudojant mobiliaisiais telefonais padaroma apie 300 nusikalstamų veikų, o jų turtinė žala per metus vidutiniškai siekia 242 tūkst. eurų.
Pataisomis numatoma, kad duomenis apie paslaugos gavėjų buvimo vietą, taip pat asmenų telefono numerius, operatoriai turėtų nedelsiant pateikti kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kurios aiškinasi sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Planuota, kad pataisos dėl išankstinio apmokėjimo SIM kortelių registravimo įsigaliotų nuo 2018 metų liepos 1 dienos.
Ryšių reguliavimo tarnybos naujausiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1,6 mln. išankstinio mokėjimo abonentų. Didžioji dalis jų – 57 proc. - naudojasi „Tele2“ tinklu, dar 23 proc. - „Bitės“, o 21 proc. - „Telia“.
