aA
Telefonai naudojami jau apie pusantro šimtmečio: nors įrenginiai per šį laikotarpį pasikeitė kardinaliai, visgi viena sena telefonų savybė nepasikeitė iki šių dienų. Tai – laukimo signalas „pyp“, kurį girdime laukiant kol pašnekovas atsiliepia. Kodėl skambindami girdime šį signalą? Ar skambutis galėtų įvykti ir be jo?
Asociatyvi nuotr,
Asociatyvi nuotr,
© Shutterstock

„Šio garso tikslas – pranešti skambinančiam, kad jo telefonas sėkmingai prisijungęs prie tinklo, o pašnekovo įrenginys veikia ir pasiruošęs priimti skambutį. Tonas nutrūksta pašnekovui atsiliepus“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.
Ekspertas paaiškina, kad jei girdime intensyvesnį „pypsėjimą“, suprantame, kad pašnekovo telefonas negali priimti skambučio – galbūt tuo metu kalba su kažkuo kitu. Nepaisant to, kad technologijos vystosi kasdien, laukimo signalas jau daugelį metų nesikeičia. Jis tapo universaliu ir suprantamu visame pasaulyje.

Vietoje „pyp“ – pokalbis su žmogumi

Tiksliai nėra sutariama, tačiau manoma, kad telefoną pirmasis išrado Aleksandras Grahamas Bellas 1876 m. Praktiškai tuo pačiu metu, vengrų išradėjas Theodore‘as Puksas 1887 m. sukūrė komutatorių – įrenginį, leidusį turėti pirmuosius telefonų tinklus ir atlikti pirmuosius skambučius.

„Iš pradžių nebuvo „pyp“ garso. Komutatorių rankiniu būdu valdė operatorius, kuris fiziškai įkišdavo laidus į lizdus. Skambinantis žmogus pirmiausia išgirsdavo operatoriaus balsą: „Sveiki, kokiu numeriu norite skambinti?“. Reikėdavo padiktuoti numerį ir laukti, kada pašnekovas atsilieps“, – pasakoja „Bitės“ technologijų direktorius.

Laukimo signalą išrado inžinierius Augustas Kruckowas 1908 m., tačiau jis nebuvo panašus į dabartinį, o labiau priminė Morzės kodą.

Sukurtas mūsų patogumui

Patobulintas laukimo garsas buvo plačiai pritaikytas, kai 1940 m. telefono paslauga tapo automatizuota, o dar po dvidešimties metų – visuotinė. Nebeliko operatorių, kuriems žmonės diktuodavo numerius, tad vartotojams suprasti, kad paslauga veikia ir galima skambinti padėdavo „pyp“ signalas.

„Iš technologinės pusės, laukimo garsas tikrai nereikalingas. Net jei vietoj „pyp“ būtų tyla – skambutis vis tiek įvyktų. Vartotojai paprasčiausiai priprato prie sujungimo garso, padedančio žinoti, jog įrenginys konkrečiu metu atlieka skambutį“, – paaiškina G. Butėnas.

Nereikalinga seniena: kodėl skambindami girdime laukimo signalą – „pyp“?
© PA / Scanpix

Vis dėlto jis yra naudingas, nes prieš skambindami nežinome, ar kito žmogaus telefonas yra įjungtas, ar pašnekovas yra ryšio zonoje. Laukimo signalas leidžia įsitikinti, kad tikrai skambiname kitam vartotojui.

Įprasto ir internetinio skambučio skirtumai

Sujungimo garso idėja į mobiliojo ryšio telefonus persikėlė iš fiksuoto ryšio paslaugos, kuria prieš kelis dešimtmečius ir anksčiau naudojosi dauguma žmonių. Nors šiandien fiksuotu ryšiu skambinama apie 4-5 kartus rečiau nei mobiliuoju ir laidinių telefonų naudotojų kasmet mažėja – laukimo signalas beveik identiškas.

„Tiek laidiniame, tiek mobiliajame telefone sujungimo signalas nėra užprogramuota funkcija. Jį siunčia kiekvienas paslaugų teikėjas – operatorius. Galbūt vieną dieną šio tono apskritai nebeliks ir surasime kitą būdą įsitikinti, jog vyksta sujungimas“, – priduria G. Butėnas.

Laukimo signalo tonas persikėlė ne tik į mobiliojo ryšio telefonus, tačiau ir į internetinius pokalbius išmaniaisiais įrenginiais. „Skype“, „Messenger“ ir kitose programėlėse „pyp“ garsas tik šiek tiek kitoks – tai užprogramuotas MP3 formato įrašas. Visgi tradicijos tąsa išlieka jau apie šimtmetį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.8571

Išbandykite: 5 naujos susirašinėjimo programėlės

Per karantiną nuotolinis bendravimas su šeima ir draugais tapo įprastu reiškiniu. Jei visos...

Lietuvos narystė Europos Kosmoso agentūroje svarbi ir KU mokslininkams

2021 m. kovo 18 d. Europos Kosmoso Agentūros taryba pasirašė asociacijos susitarimą su Lietuva,...

Mokslininkai kuria technologiją, dėl kurios ateityje sukelti sau orgazmą bus galima vieno mygtuko paspaudimu (40)

Ateitis nėra vien skraidantys automobiliai, reaktyvinės kuprinės ir kelionės į Marsą – tai...

Įsiminkite: SOS mygtukai telefone, iškviečiantys pagalbą (6)

Atsitikus nelaimei, kai reikia skubiai kviesti pagalbą, dėl sukelto streso gali būti sunku net...

Airijoje pradėtas tyrimas dėl „Facebook“ vartotojų duomenų nutekėjimo

Airijos duomenų apsaugos agentūra pradėjo oficialų tyrimą „Facebook“ atžvilgiu, kai,...

Top naujienos

Šimonytė prabilo apie naujas taisykles po gegužės 3 dienos papildyta (350)

Po gegužės 3 dienos bus svarstoma ir apie papildomas privilegijas asmenims, kurie turi imunitetą...

Antras bandymas panaudoti europinius milijardus: Finansų ministerija apibrėžė, kur tikėtis pinigų lietaus (42)

Ateities ekonomikos DNR planą keičia „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) – parengtas naujas planas,...

Bent viena skiepo doze paskiepyta beveik penktadalis Lietuvos gyventojų

Bent vieną skiepo nuo COVID-19 dozę jau yra gavę beveik penktadalis Lietuvos gyventojų – 19,5...

„Politico“ šaltiniai paaiškino, kodėl JAV atšaukė karo laivų dislokavimą Juodojoje jūroje

Pentagonas atsisakė planų Juodojoje jūroje dislokuoti du karo laivus – toks sprendimas priimtas...

Maištas Seime: pritarė dėl motociklų vairavimo su B kategorija ir tuoj pat pasiūlė pataisą (155)

Ketvirtadienį rytinio Seimo posėdžio metu buvo svarstomas pasiūlymas vairuotojams, turintiems B...

Atsakė, kuriems pacientams, net ir persirgus koronavirusu, testai gali parodyti mažą antikūnų kiekį (1)

Šiandieninėje COVID-19 pandemijos akivaizdoje internete galima rasti daug skirtingos informacijos...

Vilniaus rajono merė: dalyje seniūnijų vakcinos atsisako pusė gyventojų (130)

Po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst...

Vyskupų konferencija: atnaujinamos gyvos pamaldos bažnyčiose (11)

Nuo šio sekmadienio pamaldos visų savivaldybių bažnyčiose vėl vyks dalyvaujant tikintiesiems,...

Dukart mutavusi koronaviruso atmaina – jau Europoje profesorius: gali pridaryti žymiai daugiau bėdų (218)

Koronaviruso atmaina, išsiskirianti nerimą keliančiomis mutacijomis, kuri pirmą kartą buvo...

Transliacija / Jūs rimtai? Užkalnis – apie karantiną, Gražulį ir Gurevičiūtę (12)

Šį kartą laida „ Jūs rimtai? “ sveikinsis iš namų! Ir ne dėl smagumo, o dėl kolektyve...