Meras: Vilnius tapo eksperimentų aikštele

Technologijų naujovės pristatomos ne tik vartotojams, bet ir politikams, miestų planuotojams ir moderniems kūrėjams. Diskusijoje „Smart living in smart cities“ (iš angl. k. išmanus gyvenimas išmaniuose miestuose) aiškintasi, kaip keičiasi šiuolaikiniai miestai ir kokią įtaką jų kaitai turi verslo įmonės, siūlančios pažangias ir išmanias technologijas.

Konferencijoje „switch!“ suorganizuotoje pranešimų sesijoje dalyvavo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, IBM atstovas, atsakingas už šalies pardavimus ir pokyčius Lenkijoje ir Baltijos šalyje Grzegorz Dobranowski, „Amazon“ Web Service (AWS) vidinių pardavimų vadovas Viešojo sektoriaus Europos verslo skyriuje Christian Zahorski-Philippe, „Uber“ generalinis direktorius Rytų Europai Anthony Le Roux.

Kartais sunku įsivaizduoti, kad paprasčiausia programėlė, kuria galima susiplanuoti maršrutą mieste iš taško A į tašką B, gali pareikalauti ilgo daugelio žmonių darbo. Vienas kalbėtojų pateikė Londono metro pavyzdį, kuris sudarytas iš 80 stotelių sistemos ir kur kasdien įvyksta apie 30 mln. kelionių. Siekiant suefektyvinti visą metro darbą, viešai paskelbti visi su metro kelionėmis susiję duomenys bei jų srautas. Visa tai greitai pačiupo startuolių kūrėjai, apibendrino ir pasiūlė rinkai mobiliųjų programėlių, padedančių planuoti keliones. Toliau renkami duomenys paliudijo, kad, atėjus žiemai ir pasnigus, programėlių vartojimas išauga maždaug 20 kartų lyginant su standartiniu.

Vilnius – eksperimentų miestas

„Vilniuje yra keletas naujovių, kurias pristatėme stengdamiesi prisidėti prie patogesnio miestiečių gyvenimo, geresnės jų patirties mieste“, – pasakojo miesto meras R. Šimašius ir pridūrė, kad Vilnius jau yra tapęs miestu – eksperimentų aikštele, kurioje testuojamos įvairios idėjos. Mero nuomone, kai kurios jų tikrai prigis ir bus tobulinamos, vystomos toliau, tačiau kitos neišvengiamai žlugs, jų bus atsisakyta.

Meras pristatyme pateikė pavyzdžių, kaip čia bandomos įgyvendinti technologijų naujovės. Pirmiausia jis paminėjo Vilnių – atvirų duomenų miestą : „Esame labai laimingi, kad Vilnius yra vienas tų kelių miestų, kurie prisidėjo prie pasaulinės iniciatyvos ir ima savo duomenis skelbti viešai. Tikimės, kad vartotojai ir įvairios kompanijos juos analizuos ir pasinaudos kurdamos rinkai naujus produktus. Tikiu, kad ir patys miestiečiai gali prisidėti prie Vilniaus miesto plėtros“, – teigė R. Šimašius.

„Mes atviri naujiems verslams, naujiems įvykiams ir renginiams, naujoms idėjoms ir viskam, kas Vilnių gali paversti gražesniu miestu“, – teigė meras. Konferencijoje jis sakė siekiantis sukurti tokį miestą, kuriame kylančias bėdas miestiečiai galėtų išspręsti „vieno mygtuko paspaudimu“.

Tarp miestui kylančių iššūkių jis paminėjo transporto sistemą, kuri taip pat naujinama remiantis išmaniosiomis technologijomis. Vilniuje diegiami ir kiti inovatyvūs sprendimai, galintys palengvinti ne tik vilniečių, bet ir miesto svečių gyvenimą.

Ne panacėja: žiūrėkite, kaip naudojatės

Tačiau technologijos ne panacėja, įsitikinęs IBM atstovas G. Dobranowski, kuris diskusijos metu provokavo publiką sakydamas, kad „sistema yra efektyvi tiek, kiek efektyvi smulkiausia jos dalis“, „kad miestas yra sistemų junginys“ ir kad „technologijos nebūtinai reiškia išmanumą“.

„Mieste gali būti naudojama labai daug technologijų, pačios įvairiausios skaitmeninės sistemos – duomenų bazės, debesys, mobiliosios technologijos ir kitos, tačiau visai tai turi būti naudojama turint labai aiškų tikslą. Savitikslio technologijų diegimo tik dėl modernumo reikia vengti“, – tvirtino jis.

Ekspertas pabrėžė, kad dabar versle galima įžvelgti naujų tendencijų: vis daugiau įmonių bando sujungti visas egzistuojančias sistemas į vieną – „jos siekia skaitmeninio intelekto ir nori sukurti kognityvią sistemą, kuri, naudodama esamą žinojimą ir duomenis, kurtų naują žinojimą. Tai – ir miestų ateitis, ir strateginė kryptis, kuri visai netrukus apims visą pasaulį: šios sistemos gali mokytis ir per laiką prisitaikyti prie miestiečių poreikių, geriau patenkinti juos.“

„Galvodamas apie miestus, manau, kad per artimiausius dešimt metų juose išmanių įrenginių ir technologijų tik daugės, tačiau, prieš jas diegiant, verta gerai pagalvoti, kas miestą padaro laiminga gyventi vieta. Visų pirma, reikia užtikrinti gyventojų saugumą visose jų gyvenimo srityse: saugiai dirbti, saugiai gyventi ir saugiai linksmintis. Antra, jie nori būti informuoti apie tai, kas vyksta mieste“, – sakė G. Dobranowski.

Išmani transporto sistema

„Ne taip seniai telefonas buvo skirtas tik skambučiams, o dabar galima klausytis muzikos, sekti savo fizinį aktyvumą. Tai – tik dalis paslaugų, kurias galima gauti mobiliojo telefono pagalba“, – sakė A. Le Roux ir pristatė „Uber“ siūlomą taksi paslaugą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) San Franciske 2010 m. įsteigta kompanija, tą miestą buvo pavertusi bandymų aikštele. Eksperimentai parodė, kad moderni paslauga, kai internetu telefone gali užsisakyti automobilį, sekti jo judėjimą, pamatyti, kai jis netoliese, sumokėti kreditine kortele išlipant, bus populiari daugelyje didžiųjų miestų. „Klientas mūsų paslauga pasinaudoja paprastai ir lengvai, jis niekada neturi jaudintis dėl grynųjų“, – privalumus vardijo A. Le Roux ir pridūrė, kad tai yra ekonomiška, lanksti aptarnavimo sistema.

Dabar „Uber“ išsiplėtusi ir už Amerikos ribų: paslaugomis galima naudotis jau ir kituose žemynuose, globaliai: programėle naudotis ir išsikviesti taksi internetu galima 339 miestuose 61 šalyje, iš kurių 21 – Europoje. „Net negalėjome įsivaizduoti, kur tai nuves“, – pasakojo vienas įmonės vadovų.

Ši kompanija Vilniuje dar nevykdo savo veiklos, tačiau kol kas apie plėtros planus mūsų šalyje A. Le Roux šnekėti nenorėjo. Esą planų ateiti į šią rinką yra, tačiau konkreti data dar nėra numatyta. Iš kompanijos atstovo rodytų skaidrių buvo matyti, kad rinka šiai paslaugai yra: dar neegzistuojančios paslaugos programėlę Vilniuje atsidaro šimtai žmonių kasdien.

Paskutinė naujovė, kurią miestams pasiūlyti bandys „Uber“, yra dalijimosi automobiliais paslauga: „Paprastai automobilis efektyviai naudojamas tik du kartus per dieną – važiuojant į darbą ir grįžtant iš jo. Mes siūlome padaryti taip, kad juo naudotųsi kaip įmanoma daugiau žmonių. Automobilį įjungus į kelionę per miestą, ne tik gimsta verslas, bet ir transporto priemonės išnaudojamos efektyviau. Negana to, šiai idėjai pasiteisinus, miestuose sumažėtų automobilių, būtų mažiau taršos ir transporto spūsčių“, – apie verslo naudą miestui pasakojo A. Le Roux.

Debesų kompiuterija miestams

Norėdami sumažinti savo kaštus, išvengti išlaidų inovacijoms ir nenorint valdyti jokios įrangos, daugeliui organizacijų naudinga prisijungti prie debesų kompiuterijos ir pirkti jos paslaugas. Tarp šių išlošti galinčių įstaigų – ir miestų savivaldybės, tvirtino „Amazon“ AWS vidinių pardavimų vadovas Viešojo sektoriaus Europos verslo skyriuje Ch. Zahorski-Philippe.

Jis sakė, kad daugėjant vartotojų, debesų kompiuterijos paslaugos tampa vis pigesnės, tačiau įmonės ir institucijos šiaip ar taip išlošia dėl kainos ir sutaupo laiko, mat joms nereikia rūpintis serverinėmis, nuolat atnaujinti programinę įrangą.

Debesų kompiuteriją „Amazon“ pristatė prieš šešerius metus. Kaip pasakojo Ch. Zahorski-Philippe, tai buvo produktas, kilęs iš „Amazon“ patirties: „Kadangi visada rūpinomės ir tobulinome vieną populiariausių interneto pardavimo svetainių, įgijome daug patirties debesų kompiuterijos principais grįstų technologijų kūrime. Kai jau buvome tikri, kad esame šios srities specialistai, nusprendėme šią naujovę pasiūlyti rinkai ir išspręsti dalį įvairioms kompanijoms bei institucijoms kylančių problemų“, – pasakojo „Amazon“ atstovas.

Kompanija ir toliau tobulina savo paslaugą ir turi galimybę daug greičiau reaguoti į vykstančius pokyčius, interneto svetainių apkrovos padidėjimą ar sumažėjimą: „Tarkime, jei kinta kompanijos biuro vieta, mes laisvai galime pervesti visas jai priklausančias sistemas į kitą šalį ar net žemyną. Staiga padidėjus svetainės lankomumui, mes galime padidinti svetainės pajėgumus, kad visi norintys vartotojai galėtų ja naudotis, o sumažėjus lankytojų skaičiui – grąžinti buvusius nustatymus“, – pasakojo Ch. Zahorski-Philippe ir pridūrė, kad viską įmanoma padaryti vienu mygtuko paspaudimu – neinvestuojant į pokyčius serveriuose, naują programinę įrangą ar kitas technologijas bei jų infrastruktūrą.

Kompanijos siūloma debesų kompiuterijos paslauga naudojasi apie 1 mln. aktyvių individualių vartotojų, daugiau nei 3400 švietimo bei ugdymo įstaigų, taip pat daugiau nei 500 vyriausybinių organizacijų.