aA
Didėjant mobiliųjų telefonų prieinamumui bei gerėjant interneto pasiekiamumui, vaizdo žaidimų pramonė tampa nebe nišine rinka siauram vartotojų segmentui. Šią pramogos formą vis dažniau renkasi tiek įvairaus amžiaus, tiek įvairaus išsilavinimo žmonės. Lietuva – ne išimtis. „Mūsų šalies žaidimų industrija per pastaruosius penkerius metus įrodė, kad įmanoma nedidelės žmonių grupės entuziazmą žaidimams paversti puikiais rezultatais pasižyminčiu verslu“, – sako Lietuvos inovacijų centro (LIC) projektų vadovas Tautvydas Pipiras.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Gera pradžia – pusė darbo

Galime pasidžiaugti, kol kas lietuviai itin sėkmingai išnaudoja šios industrijos potencialą, rašoma pranešime spaudai. Šiuo metu Lietuvoje veikia per 60 kompiuterinių žaidimų kūrimo įmonių. Šių įmonių apyvarta per pastaruosius penkerius metus plėtėsi greičiau nei daugelyje ES valstybių ir išaugo daugiau nei 15 kartų (iki 155,22 mln. eurų). 2018 m. Lietuvos žaidimų industrijos pajamos sudarė 0,24 proc. Lietuvos BVP, aplenkdamos Latviją, Lenkiją, Daniją ir Vokietiją. Vien per pastaruosius metus buvo sukurtos 154 naujos darbo vietos, kuriose darbuotojai vidutiniškai uždirbo apie 1500 eurų. Tai išties nemaži pasiekimai industrijai, veikiančiai tik du dešimtmečius.

Kasmet Lietuvos žaidimų industrijos atstovai įrodo, jog šioje sferoje yra vietos naujoms idėjoms, kurios vėliau paverčiamos sėkmingais, visame pasaulyje perkamais produktais. Nors mūsų šalyje nėra profesionalių kompanijų, užsiimančių aukščiausio lygio žaidimų kūrimu, dominuojančios nedidelės nepriklausomos žaidimų studijos kiekvienais metais demonstruoja stabilų augimą. Nuolat generuojamos naujos idėjos, augančios žaidimų kūrėjų kompetencijos bei vis didesnis išsilavinusių specialistų skaičius leidžia Lietuvos žaidimų industrijai augti itin sparčiu tempu ir vytis šios srities lyderes Europoje – Suomiją ir Švediją. Be to, Lietuvos žaidimų kūrėjai iškart kuria pasaulinei rinkai skirtą produktą, taip išvengdami didžiulio iššūkio, su kuriuo susiduria daugelis Lietuvos verslininkų, kurių verslo plėtrai trukdo maža Lietuvos rinka, o žengti į tarptautinę rinką reikia papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių.

Sėkmės istorijos

Lietuvoje veikianti žaidimų kūrėjų bendruomenė nuolat pasipildo sėkmės istorijomis. Viena tokių – „Nordcurrent“. Tai bene seniausia ir sėkmingiausia žaidimų kūrybos ir leidybos studija Lietuvoje, įkurta dar 2002 m. Šios įmonės sėkmę liudija itin didelis jų išleidžiamų žaidimų populiarumas. Populiariausią žaidimą „Cooking Fever“ parsisiuntė daugiau nei 150 mln. vartotojų visame pasaulyje.

Danijos žaidimų industrijos gigantė „Unity“ taip pat prisideda prie sėkmingo Lietuvos žaidimų pramonės ekosistemos kūrimo. Ši įmonė Lietuvoje įsteigė pirmąjį savo padalinį už Danijos ribų ir jau beveik dešimtmetį noriai dalijasi savo patirtimi su mūsų šalyje dirbančiais žaidimų kūrėjais.
Atskiro paminėjimo vertas ir Lietuvoje jau 5-tą kartą rengiamas didžiausias Baltijos šalių vaizdo žaidimų kultūros konventas „GameOn“, suburiantis žaidėjus, žaidimų kūrėjus, žurnalistus, elektroninio sporto entuziastus bei daugelį kitų specialistų iš viso pasaulio. Renginyje dėmesys skiriamas ne tik žaidimų industrijos populiarinimui, bet ir B2B (verslas – verslui) susitikimams, kurių metu žaidimų studijos ir kitos suinteresuotos grupės užsiima tinklaveika, ieško naujų partnerių bei planuoja bendras verslo iniciatyvas. Kiekvienais metais žaidimų kultūros mėgėjų ir entuziastų skaičius auga, tad pastarąjį kartą „GameOn“ subūrė net daugiau kaip 16 tūkst. dalyvių. Renginio sėkmė nepalieka abejonių – tai tikras mūsų regiono fenomenas, kuris, palyginus, nedidelėje valstybėje sugeba pritraukti dešimt tūkstantinę žaidimų entuziastų minią.

Tobulėjimui ribų nėra

Visgi, po sėkmingo starto užmigti ant laurų nevalia. Lietuvos žaidimų kūrėjai turėtų ne tik atsižvelgti į naujausias technologijų tendencijas, tokias kaip virtuali ar papildyta realybė, bet ir kurti žaidimus, kurie galėtų būti plačiau pritaikomi visuomenei aktualiose srityse, pavyzdžiui edukacijai ar reabilitacijai. Šie sprendimai padėtų ne tik pritraukti naujų vartotojų, bet ir leistų kurti didesnės pridėtinės vertės žaidimus.

Taip pat mūsų šalyje dirbantys žaidimų kūrėjai turėtų daugiau dėmesio skirti kultūros eksporto potencialui išnaudoti. Gaila, tačiau lietuviška tematika mūsų kūrėjų darbuose beveik neatsispindi. Kompiuteriniai žaidimai turi unikalią galimybę tapti vienu iš Lietuvos kultūros sklaidos kanalų ir didindami „minkštąją“ galią auginti mūsų šalies žinomumą.

Iššūkiai žaidimų kūrimo ekosistemai

Nors judame teisinga linkme, Lietuvoje žaidimų kūrimas vis dar matomas kaip pramoga ar kūrybinė veikla, o ne perspektyvi verslo niša. Žaidimų vystymo sektoriuje juntamas akivaizdus dėmesio ir paramos trūkumas iš valdžios institucijų, savivaldybių bei visuomenės. Skirtingoms valdžios institucijoms ir ministerijoms stinga koordinacijos bei tarpusavio dialogo. Be to, aukštojo mokslo institucijose neturime nei vienos specializuotos studijų programos, ruošiančios profesionalius kompiuterinių žaidimų kūrėjus. Žaidimus kuriančių įmonių vadovai pripažįsta, kad šios srities specialistų stygius stabdo didesnę šių įmonių plėtrą.

Taip pat juntamas specializuotų inkubatorių ir akseleratorių, teikiančių paslaugas išskirtinai žaidimų kūrėjams, trūkumas. Jau minėtose Švedijoje ir Suomijoje veikia specializuoti, privataus verslo ir investuotojų remiami inkubatoriai, skirti žaidimų studijoms, kuriuose žaidimus kuriantys startuoliai gali gauti reikiamą finansinę paramą bei naudotis mentorystės paslaugomis.

Atsižvelgdamas į kylančius iššūkius bei siekdamas paskatinti žaidimų industrijos plėtrą tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos jūros regione, Lietuvos inovacijų centras kartu su 21 partnerių organizacija susibūrė į tarptautinį konsorciumą „Baltic Game Industry“ (BGI), kuris siekia padėti regioninio lygio žaidimų kūrėjams tapti pasaulinio lygio veikėjais. LIC parengtame veiksmų plane siekiama stiprinti šios industrijos įvaizdį valstybinių institucijų ir visuomenės akyse bei didinti žaidimų kūrėjų potencialą įnešant svarų indėlį į Lietuvos ekonominę gerovę. Be to, LIC priklausydamas mažų ir vidutinių įmonių paramos tinklui „Enterprise Europe Network” (EEN) bei tarptautinei iniciatyvai „Building European Export Networks“ (BEE NET), teikia partnerių paieškos paslaugas įmonėms. Įmonės, veikiančios žaidimų kūrimo industrijoje – ne išimtis.

BGI veiklą vykdo pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo Interreg Baltijos jūros regiono programą, kuri yra finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Autorė: Agnė Obelenytė, Lietuvos inovacijų centras

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

JAV kariniai laivai taip bijo šnipinėjimo, kad ėmė naudoti metodą, kurį taikė per Antrajį pasaulinį karą (10)

Modernios technologijos, žinoma, suteikia daug galimybių. Jau vien jos stipriai palengvina...

JAV įtaria, kad „Huawei“ pažeidė sankcijas: naudojo kodinius pavadinimus veiklai Sirijoje ir Sudane (13)

„ Huawei Technologies Co.“ naudojo kodinius pavadinimus ir slaptas dukterines įmones valdyti...

„Apple“ pataria klientams skirti ypatingą dėmesį naujosios kredito kortelės priežiūrai

„Apple“, siekusi savo klientams pasiūlyti patrauklią akiai naują „Apple“ prekės ženklo...

Į kosmosą išėję astronautai įrengė TKS dar vieną vietą erdvėlaivių susijungimui (1)

Tarptautinėje kosminėje stotyje ( TKS ) į atvirą kosmosą išėję JAV astronautai...

Žinomiausius lietuvių startuolių produktus galės išbandyti kiekvienas: pirmasis produktas – maisto ruošai (1)

Išmaniuosius sprendimus kurianti „ Bitė Lietuva “ pristato dar vieną naujovę – nuo šiol jos...

Top naujienos

Po žūčių Tatruose – patyrusio alpinisto patarimai: tragedijos išvengti galėjo padėti keli paprasti žingsniai (1)

Tatrų kalnuose ketvirtadienį kilusi audra penkiems keliautojams baigėsi tragiškai. Staiga...

Katažinos Zvonkuvienės mama dukros gyvenimo nereguliuoja, bet sutinka ne su viskuo: aš daryčiau kitaip

Dainininkė ir dviejų vaikų mama Katažina Zvonkuvienė šiandien džiaugiasi tiek savo karjera,...

Politologai: Pranckietis padarė lemtingą klaidą ir praras Seimo pirmininko postą (142)

Galimybė išlikti Seimo pirmininko poste Viktorui Pranckiečiui – menka, teigia politologai.

Dulų asociacijos pirmininkė: kūdikio mirtimi pasibaigusį gimdymą namuose priėmė medikė papildyta 16:53: „mums reikia pokyčio" (119)

Ketvirtadienį per Lietuvą praskriejo žinia, kad gimdymo namuose metu mirė kūdikis. Iki šiol...

Vilniuje paramos akcijos Honkongo keliui metu neapsieita be incidentų: įvyko susistumdymas (3)

Keli šimtai žmonių penktadienio popietę demonstracijoje Vilniuje išreiškė paramą Honkongo...

Federacija sunerimusi: Sabonis tapo galimų sukčių taikiniu kreipėsi į teisininkus (42)

Krepšinio federacija atkreipia dėmesį, kad socialinio tinklo „Facebook“ įvairiose grupėse ir...

Vytautas Landsbergis: šis agresyvus Kremliaus planas – tai jau karas (409)

Profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje statybos...

Kur pavalgyti ir pasilinksminti Lvove: lietuvė sudarė išsamų vietų sąrašą (5)

Šiuo metu tarp lietuvių keliautojų bene populiariausia kryptis yra Ukrainos miestai – Lvovas ,...

„Nevėžio“ pergalė: klubo valdymą perėmė nauji investuotojai lemiamą žodį tars LKL valdyba (1)

Kėdainių „ Nevėžio “ klubas žengė svarbų žingsnį siekdamas sugrįžti į Lietuvos...