„Negali dominuoti vien tik saugumo reikalavimai ir siekimas užkardyti kažkokius nusikaltimus kitų žmonių, kurie yra visiškai nesusiję su nusikalstamais veiksmais, privatumo sąskaita. Vis tiek žmogaus teisių apsauga turi būti, ir aš manau, kad Europos valstybės pagrįstai susirūpinusios tokia situacija, nes, bent jau pagal Europos teisinę bazę, privatumui yra skiriamas labai didelis dėmesys. Manau, kad šita visa istorija yra antras „WikiLeaksas“ ir jis tiktai dabar prasideda“, – sakė L. Meškauskaitė.
Advokatės teigimu, europinė teisė numato, kad privatūs asmens duomenys gali būti renkami tik gavus teismo leidimą. Todėl Europos Sąjunga šį skandalą įvertins griežtai, įsitikinusi L. Meškauskaitė.
„Kada yra atskleidžiamas turinys pokalbio, kada atskleidžiami elektroniniai laiškai, kai žmogus yra sekamas, nors ir internetinėje erdvėje, be abejo, tai yra neteisėta, jeigu tam nėra teismo leidimo, jeigu teismas nepatikrino, ar buvo pagrindo tokį sekimą vykdyti. Taip neturėtų būti ir jokiu būdu europinės tradicijos šalys šito toleruoti negali, ir manau, kad netoleruos“, – „Žinių radijui“ sakė L. Meškauskaitė.
Dienraščiai „The Washington Post“ ir „The Guardian“ praėjusią savaitę atskleidė, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra ir Federalinis tyrimų biuras, naudodamiesi slapta sekimo programa PRISM, gali tiesiogiai prieiti prie devynių didžiųjų interneto bendrovių serverių ir sekti bet kurio asmens veiklą internete pagal jo įkeliamus garso ir vaizdo įrašus, nuotraukas, elektroninius laiškus ir prisijungimo žurnalų įrašus.
