Neįprasti planai
Kauno technologijos universitete (KTU) ir Vilniaus universitete (VU) dirbantys jauni mokslininkai įgyvendina unikalų eksperimentą, kurį nusprendė skirti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Pagal planą, 2018 m., kai bus minimas valstybės jubiliejus, palydovas į Mėnulį turėtų nuskraidinti lietuvių išradėjų pagamintą kapsulę su keliomis augalų sėklomis. Jei sėklos Mėnulyje sudygs ir ims vešėti – tai bus reikšmingas progreso žingsnis.
Simboliška, kad jis priklausytų žemdirbių tauta dažnai vadinamiems lietuviams. Ko gero, net jauniausios kartos atstovai savyje tebejaučia artojų genus.
Iki pergalingo progreso žingsnio dar labai toli ir džiūgauti kol kas nėra ypatingo pagrindo. Tai puikiai suvokia ir jaunieji mokslininkai, kantriai dirbantys savųjų Alma Mater laboratorijose.
Apie neįprastus planus ir jų įgyvendinimo perspektyvas „Savaitraščio Kaunui“ žurnalistai kalbėjosi su kauniečiu, KTU moksliniu bendradarbiu Algiu Karpavičiumi ir Vilniuje, Jungtiniame gyvybės mokslų centre, dirbančiu jo kolega Mikalojumi Brazdžiūnu (iš viso šiame projekte dirba kelios dešimtys žmonių).
Idėja – iš Amerikos
Sumanymas tapti savotiškais žemdirbystės Mėnulyje pradininkais gimė pernai, kai jaunas biofizikas M. Brazdžiūnas laimėjo atrankos konkursą ir buvo paskirtas stažuotis NASA Ames tyrimų centre ( NASA – Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija – JAV valstybinė agentūra, atsakinga už visas nekarines kosmoso tyrimo programas – aut. past.)
„NASA Ames tyrimų centre kūriau nanojutiklius. Iš vieno mokslininko sužinojau, kad NASA norėtų Mėnulyje užauginti augalą. Maždaug po 15 metų Mėnulyje planuojama statyti kaimelius, kuriuose nuolat gyventų žmonės. Kaimelyje įsikūrusiems astronautams reikės maisto. Būtų labai brangu jį gabenti iš Žemės. Atsižvelgiant į tai, bus bandoma augalus auginti Mėnulyje. NASA tikisi, kad gana nesudėtingą projektą galėtų įgyvendinti universitetai, studentų komandos, galbūt – privačios įmonės“, − pasakojo M. Brazdžiūnas.
Palankus metas
„Savaitraščio Kaunui“ pašnekovai atkreipė dėmesį, kad idėjai realizuoti dabar yra ypač palankus metas.
„Su keliomis kompanijomis dėl vietos jau prasidėjo derybas. Kol kas vieno kilogramo nuskraidinimas kainuotų maždaug 1 mln. dolerių. Mes planuojame gabenti 2 kg, todėl reikės apie 2 mln. Vertinant kosminių technologijų masteliais, tokia kaina yra nedidelė. Jei norėtume nugabenti savo jėgomis, tektų kurti palydovą, jo kaina siektų kelias dešimtis milijonų dolerių“, − atkreipė dėmesį A. Karpavičius.
Reikia paramos
Pirmas skrydis į Mėnulį numatomas 2018 m., kitos misijos – maždaug 2020–2021-aisiais.
„Norėtume spėti į pirmąjį traukinį. Būtent pirmasis skrydis sutampa su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu. Manome, būtų prasminga unikalią misiją susieti su mūsų šaliai reikšmingu jubiliejumi“, − svarstė M. Brazdžiūnas.
Jauni mokslininkai nemato didelį nerimą keliančių kliūčių, galinčių sutrukdyti unikalius planus, išskyrus vieną – finansines galimybes.
„Esame labai dėkingi universitetams, palaikantiems mūsų sumanymą, leidžiantiems naudotis mokslinėmis laboratorijomis. Tikimės, kad tam tikrą finansavimą skirs ministerijos, gal atsiras privačių investuotojų ir eksperimentas bus įgyvendintas“, − vylėsi A. Karpavičius.
Renčia šiltnamiuką
A. Karpavičius yra atsakingas už mechaninių ir elektroninių sprendimų sritį: kuria kapsulę-šiltnamiuką, kurioje augalas keliaus į Mėnulį ir ten augs.
„Dabar esame atsirinkę 15 augalų. Auginame juos ir pagal tam tikrus kriterijus bandome atpažinti, kuris labiausiai tiktų skristi ir gyventi kitoje planetoje. Per porą mėnesių augalų-kandidatų skaičių planuojame susiaurinti iki 5. Tada juos auginsime KTU paruoštame modulio prototipe ir žiūrėsime, kaip tie augalai elgiasi kapsulėje“, − paaiškino M. Brazdžiūnas.
Lietuviškas dobilas
Viskas bus gludinama iki mikroskopinių smulkmenų, kad kosminėje kelionėje neatsitiktų jokių netikėtumų.
„Vienas iš augalų-pretendentų yra Lietuvoje išvestas dobilas. Jei lietuviškas dobilas pasirodytų tinkamas bandymams, kosminis eksperimentas būtų dar glaudžiau susietas su mūsų šalimi“, − vylėsi M. Brazdžiūnas.
Kuriant pirmąjį lietuvišką palydovą „LituanicaSAT-1“ patirties įgijęs A. Karpavičius ieško optimalaus sprendimo, kaip gležną krovinį apsaugoti nuo kylant atsirandančios vibracijos ir kitų išbandymų.
„Augalo Mėnulyje nesaugos magnetinis laukas, todėl jį veiks radiacija. Reikės apsaugoti ir nuo jos. Dar tiriame, kur geriau patalpinti kapsulę – šešėlyje ar atokaitoje. Reikia išspręsti daug klausimų“, − kalbėjo A. Karpavičius.
Perspektyvos − neribotos
„Mūsų augalai augtų uždarame, hermetiškame modulyje. Jis būtų izoliuotas nuo Mėnulio aplinkos. Kad sėklos nesudygtų dar prieš zondui nusileidžiant Mėnulyje, jos keliaus sausos ir sterilizuotos, o pasiekusios tikslą bus sudrėkintos ir apšviestos. Šviesa jas aprūpins ne Saulė, o specialūs LED šviestukai“, − apie kai kuriuos „daržininkystės mėnulyje“ ypatumus pasakojo M. Brazdžiūnas.
Pasak jaunųjų mokslininkų, kosmoso tyrimų sfera tampa vis įdomesnė: čia įgyvendinami pažangūs planai, kuriama nauja gyvybinė erdvė augalams ir žmonijai.
„Esame įsitikinę, kad mūsų projektas yra vertingas ir mokslo, ir verslo prasmėmis. Jis padėtų Lietuvai žengti į naują ir labai perspektyvią sritį. Jei neatsiras finansinių kliūčių, ši misija galėtų būti Lietuvos technologijų ir projektinių pasiekimų pristatymas pasauliniu lygiu“, − atkreipė dėmesį A. Karpavičius.
