aA
Sinsinačio universiteto mokslininkai sudarė žemėlapius, kuriuose matyti, kaip visas pasaulis ir Lietuva keitėsi per pastarąjį ketvirtį amžiaus.
Žalia spalva rodo, kad Lietuvoje buvo atsodinta daug miškų
© Graphic/Tomasz Stepinski/UC

Mokslininkų paskelbti žemėlapiai rodo, kad nuo 1992-ųjų iki 2015-ųjų metų 22 proc. Žemės paviršiaus buvo dramatiškai pakeista.

Detalūs spalvoti žemėlapiai rodo, kaip pasikeitė miškų plotai, žemės ūkio paskirties ir pelkių plotai, kur padaugėjo, o kur sumažėjo vandens išteklių bei pateikiama dar daugiau įdomios informacijos.

Tokie detalūs žemėlapiai buvo sukurti siekiant geriau suprasti pasaulyje vykstančios migracijos priežastis – kodėl žmonės iš vienos vietos bėga į kitą. Jie taip pat rodo ir kaip greitai keičiasi mūsų kraštovaizdis.

„Mes jau žinojome apie miškų ar šlapynių nykimą, kurį sukėlė didėjanti urbanizacija, – teigė vienas iš šiuos žemėlapius parengusios komandos geografų Tomaszas Stepinskis. – Bet dabar mes galime tiksliai matyti, kur visa tai vyksta. Tai labai informatyvu. Nieko panašaus (į šiuos žemėlapius) nėra. Egzistuoja žemėlapiai, rodantys miškų netekimo mastą, bet nėra tokių, kurie parodytų viską.“

Žemėlapiai buvo sukurti remiantis išsamiais palydoviniais duomenimis ir visas planetos paviršius suskirstytas į 9 ant 9 kilometrų kvadratais, kurie priskirti skirtingiems naudojimo tipams. Šie skirtingi tipai yra spalvoti, tad sukurti žemėlapiai yra itin informatyvūs ir aiškūs.

Iš Europos kosmoso agentūros (ESA) buvo surinkti duomenys dėl klimato kaitos ir anglies ciklo, kadangi miškingos vietovės gali absorbuoti daugiau anglies nei plynos dykumos, ir gauti duomenys, kaip rodo šis tyrimas, gali būti pritaikyti įvairiems tikslams. „Didelis ESA pasiekimas yra, kad jie sugebėjo užtikrinti, jog palydoviniai vaizdai būtų suderinami ir galimi palyginti bėgant metams“, – sakė Stepinskis.

Pavyzdžiui, žemėlapiuose matyti didelis miškų nykimas Vidurio ir Pietų Amerikoje, nes vienas iš vyraujančių pasaulio modelių buvo miškų pakeitimas žemės ūkio paskirties žeme. Tuo pačiu metu yra matoma padidėjusi urbanizacija Šiaurės Amerikoje ir Europoje, o pietryčiuose nuo Jungtinių Amerikos Valstijų pastebima gausybės pelkių plotų praradimų.

Žemėlapyje matyti ir džiugi tendencija Lietuvai – per pastarąjį ketvirtį amžiaus mūsų šalyje fiksuojamas miškingų plotų padidėjimas, kuo negalėtų pasigirti mūsų kaimynai latviai bei estai. Jų šalyse miškingų vietovių stipriai sumažėjo.

Žemėlapiai atskleidė Žemės išniekinimo mastą, tačiau Lietuva išsiskiria
© Shutterstock

Žemėlapiai taip pat rodo, kad per pastaruosius 25-erius metus Sacharos dykuma, dėl didėjančios temperatūros ir pievų virtimo dykuma, išaugo. Juose taip pat matyti ir Aralo jūros lygio kritimas Vidurinėje Azijoje. Tokį procesą sukėlė ūkininkai, naudojantys jūros vandenį medvilnės laukų drėkinimui.

Pasak mokslininkų, visi šie pokyčiai daro įtaką migracijos tendencijoms. Kaip ir vykstantis klimato kaitos poveikis, taip ir tiesioginiai žmonijos pokyčiai planetoje – pavyzdžiui, miškų kirtimas siekiant, kad būtų galima užimti didesnius dirbamos žemės plotu – daro įtaką tam, kur žmonės keliaus ir gyvens.

„Šiuo metu matome gausybę žmonių, bandančių pasiekti JAV, – sako Stepinskis. – Daugelis iš jų atvyksta iš Gvatemalos, kur jie jau prarado miškus, nes žmonės juos sunaudojo kurui. Tai yra viena iš pabėgėlių krizės priežasčių.“

Stepinskis sako, kad matant tokius didelius pokyčius per tokį trumpą laiką, kyla depresija. Ir dabar kyla klausimas, ką žemėlapiai parodys praėjus dar vienam ketvirčiui amžiaus, kai žmonių skaičius tik auga ir planetos išteklių poreikis vis didėja.

„Viliuosi, kad šie žemėlapiai padės žmonėms geriau suprasti žmonijos įtaką mūsų planetai, – teigė vienas iš tyrėjų komandos narių Jakubas Nowosadas. – Kaip visuomenė, mes turime būti geriau informuoti apie mūsų padarytų pokyčių mastą Žemės planetai ir, mano nuomone, šis sąmoningumas gali turėti įtakos būsimiems aplinkos politikos sprendimams.“

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „International Journal of Applied Earth Observation and Geoinformation“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslininkai: gyviai jūsų namų dulkėse gali tapti pavojingi (1)

Žmonėms labai nepatinka dulkės. Ir ne veltui. Tų negyvų odos ląstelių, plaukų, bakterijų,...

„Mokslo ekspresas“: pinigai, šeima ir visuomenė (2)

Lietuva patyrė itin agresyvią kapitalizmo formą ir dabar kenčia nuo vienos didžiausių pajamų...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (75)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Paplitęs mitas apie bananus, kuriuo daugelis vis dar tiki (48)

Animaciniuose filmuose beždžionės dažnai vaizduojamos su bananais rankose. Jos švelniai lupa...

Panika „Facebook“: įsilaužėliai galėjo matyti slaptas jūsų nuotraukas (8)

„Facebook“ pranešė ištaisiusi programinę klaidą, kuri trečiosioms šalims suteikė prieigą...

Top naujienos

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (11)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (107)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (112)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (360)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Gudaitis po rungtynių susimušė su varžovu (29)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą, tačiau...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (28)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (113)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (690)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (668)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...