Šios laivų nuolaužos aptiktos mokslinės ekspedicijos metu Skerki Bank teritorijoje. Ši teritorija yra Viduržemio jūroje tarp Sicilijos (Italija) ir Tuniso, laivo nuolaužos atrastos apie 370 km nuo Tuniso krantų.

Viduržemio jūroje aptiktos laivų nuolaužos, kurioms daugiau nei 2000 metų. M. Añò/M. Pradinaud/UNESCO /A. Fitor/DRASSM UNESCO/V. Creuze/ROV nuotr.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad ši Viduržemio jūros teritorija buvo vienas intensyviausių jūrinių kelių pasaulyje, jungęs Kartaginą (dabartinis Tunisas) su Romos imperija. Šiuose vandenyse vyko ir nuožmūs mūšiai II Pasaulinio karo metu.

Viduržemio jūroje aptiktos laivų nuolaužos, kurioms daugiau nei 2000 metų. M. Añò/M. Pradinaud/UNESCO /A. Fitor/DRASSM UNESCO/V. Creuze/ROV nuotr.

Be to, ši vieta yra viena siauriausių Viduržemio jūroje, jungiančių Afrikos žemyną ir Europą, tad nenuostabu, kad ji tapo intensyvios laivybos zona.

Vis dėlto, šie vandenys laivams – tarsi nematomi spąstai, o ypač – Keitho rifas. Itin reljefingas, vulkaninės kilmės jūros dugnas kai kur kone siekia vandens paviršių. Tai – viena priežasčių, kodėl ši teritorija yra tapusi kone laivų kapinėmis.

Viduržemio jūroje aptiktos laivų nuolaužos, kurioms daugiau nei 2000 metų. M. Añò/M. Pradinaud/UNESCO /A. Fitor/DRASSM UNESCO/V. Creuze/ROV nuotr.
Viduržemio jūroje aptiktos laivų nuolaužos, kurioms daugiau nei 2000 metų. M. Añò/M. Pradinaud/UNESCO /A. Fitor/DRASSM UNESCO/V. Creuze/ROV nuotr.

Šios misijos metu archeologai pirmą kartą galėjo sudaryti itin detalų jūros dugno batimetrinį žemėlapį aplink Keitho rifą. Šio tyrimo metu ir buvo atrastos trijų laivų nuolaužos.

Naujutėlaičiu moksliniu laivu „Alfred Merlin“ į ekspediciją pasileidę mokslininkai jūros dugną tyrinėjo povandeniniu robotu „Hilarion“ ir daugialypiu echolotu.

Viduržemio jūroje aptiktos laivų nuolaužos, kurioms daugiau nei 2000 metų. M. Añò/M. Pradinaud/UNESCO /A. Fitor/DRASSM UNESCO/V. Creuze/ROV nuotr.

Vienas iš pirmųjų radinių – didžiulis, metalinis, motorizuotas krovininis laivas, nuskendęs XIX-XX amžių sandūroje. Deja, bet jokių krovinio likučių ar įrodymų apie krovinį mokslininkai neaptiko. Tai reiškia, kad arba krovinio nebuvo, arba krovinys per laiką išnyko.

Viduržemio jūroje aptiktos laivų nuolaužos, kurioms daugiau nei 2000 metų. M. Añò/M. Pradinaud/UNESCO /A. Fitor/DRASSM UNESCO/V. Creuze/ROV nuotr.

Taip pat neaptiktos ir kartu nuskendusios gelbėjimosi valtys, tad tikėtina, kad laivo įgula galėjo išsigelbėti dar prieš laivui nugrimztant po vandeniu.

Antrasis objektas – panašiu metu nuskendęs medinis laivas ir, ko gero, nemotorizuotas. Jame taip pat neaptikta jokio krovinio pėdsakų. Šis laivas kiek mažesnis už pirmąjį, apie 15 metrų ilgio. Mokslininkų komanda spėlioja, kad tai galėjo būti žvejybai skirtas laivas.

Viduržemio jūroje aptiktos laivų nuolaužos, kurioms daugiau nei 2000 metų. M. Añò/M. Pradinaud/UNESCO /A. Fitor/DRASSM UNESCO/V. Creuze/ROV nuotr.

Trečiasis radinys – ypatingas. Mokslininkai teigia, kad tai – Romos imperijos laikų prekybinis laivas, kuris nuskendo prieš maždaug 1800-2100 metų. Tikėtina, kad šiuo laivu buvo plukdomas vynas, mat šalia buvo aptiktos vynui transportuoti skirtos amforos.

Mokslininkų komanta taip pat apžiūrėjo ir keletą kitų laivų nuolaužų, esančių arčiau Italijos krantų. Šias nuolaužas dar 1990-aisiais aptiko JAV mokslininkai.

Viduržemio jūroje aptiktos laivų nuolaužos, kurioms daugiau nei 2000 metų. M. Añò/M. Pradinaud/UNESCO /A. Fitor/DRASSM UNESCO/V. Creuze/ROV nuotr.

Tarptautinę tyrėjų komandą sudarė 28 ekspertai iš Alžyro, Kroatijos, Egipto, Prancūzijos, Italijos, Maroko, Ispanijos ir Tuniso. Mokslinė ekspedicija buvo koordinuojama UNESCO organizacijos, kuri vykdo povandeninio paveldo misiją.

„Istorinis paveldas, esantis po vandeniu, yra itin pažeidžiamas dėl intensyvios jūrų eksploatacijos, tralavimo, žvejybos, klimato kaitos poveikio. Todėl šios misijos tikslas, nustatyti zonas, kuriose yra daug laivų nuolaužų ir užfiksuoti, kur jūros dugne yra istorinių vertybių“, – teigiama UNESCO pranešime.

Viduržemio jūroje aptiktos laivų nuolaužos, kurioms daugiau nei 2000 metų. M. Añò/M. Pradinaud/UNESCO /A. Fitor/DRASSM UNESCO/V. Creuze/ROV nuotr.

Šaltiniai:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją