Socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį kai kurie vartotojai dalinosi tokiu įrašu: „Nuo šiandien įsigalioja nauja „Facebook“ taisyklė, pagal kurią jie gali naudoti jūsų nuotraukas. Tai gali būti naudojama teisinėse bylose prieš jus. Viskas, ką kada nors paskelbėte, tampa viešai prieinama. Netgi kažkada ištrinti pranešimai arba nuotraukos yra pasiekiamos. Žiniasklaidoje buvo kalbėta apie „Facebook“ privatumo politikos pakeitimus. Nesuteikiu „Facebook“ ar kitų su „Facebook“ susijusių asmenų leidimo naudoti mano nuotraukas, informaciją ar žinutes tiek praeityje, tiek ateityje. Su šiuo pareiškimu pranešu „Facebook“, kad griežtai draudžiama atskleisti, kopijuoti, platinti ar imtis kitų veiksmų prieš mane dėl šio profilio ir (arba) jo turinio. Šio profilio turinys yra privati ir konfidenciali informacija. Dėl privatumo pažeidimo gali būti baudžiama įstatymu (UCC 1-308-1 1 308-103 ir Romos statutas). PASTABA. „Facebook“ dabar yra viešoji organizacija. Visi dalyviai privalo paskelbti tokį užrašą. Jei norite, galite nusikopijuoti ir įdėti šią versiją. Jei bent kartą to nepaskelbsite, tai reiškia tylų leidimą naudotis jūsų nuotraukomis, taip pat informacija, esančią profilio būsenos atnaujinimuose“.
A. Žakas tokią sklindančią informaciją vadina komunikaciniu virusu, kokių galima matyti gana dažnai – prieš kurį laiką sklido panašus raginimas paskelbti savo paskyroje tam tikrą informaciją, priešingu atveju, esą, bus išskirta vartotojo feisbuko paskyra. „Tokio tipo virusai gana dažnai skleidžiami, keičiasi tik jų formos ir dažnis“, – pastebėjo jis.
Kita vertus, jis pastebėjo, kad ne viskas šiame įraše yra melas. „Jei žmonės paskaitytų feisbuko taisykles, jie žinotų, kad viskas, kas keliama į feisbuką, priklauso feisbukui. Tik tiek, kad feisbuko tikslas nėra tą informaciją kažkur vienaip ar kitaip naudoti. Geras dalykas visų tų virusų galbūt tas, kad žmonės atkreipia į tai dėmesį, o blogas, kad tai nėra visiška tiesa“, – sakė A. Žakas.
„Aš siūlyčiau vadovautis tokia logika, kurią kažkada išgirdau, kad tai, ką žino daugiau negu vienas žmogus, jau nebe paslaptis. Iš principo visa informacija, kuri paskelbiama socialiniuose tinkluose, ji vienaip ar kitaip gali būti panaudota. Jei žiūrėtume pagal feisbuko profilius, jei nurodyta „public“, tai ji yra vieša. Jei informacija paskleidžiama kažkokiai uždarai grupei, tai niekas neapsaugo, kad niekas iš tos grupės nepaims tos informacijos ir kažkur nepaskleis. Tai bet kokią informaciją keliant reikia įvertinti riziką, kad ji gali būti kažkur panaudota viename ar kitame kontekste. Bet dėl to, kad kažkas kažkuo nepasidalins, tikrai nieko neatsitiks, dėl to galima būti ramiai“, – užtikrino A. Žakas.
A. Žakas tokius draudimus naudoti informaciją siūlė palyginti su situacijomis realiame gyvenime. „Jei tu sėdėsi miesto centro viduryje, būsi neapsirengęs ir skanduosi kokius nors šūkius, skelbiančius, kad draudžiama mane fotografuoti, labai norėčiau pažiūrėti, ar žmonės nefotografuos. Čia tas pats, tik internete“, – komentavo jis.
Pasak A. Žako, tokie virusai nepadaro kokios nors didelės žalos, bet taip pat ir nėra niekuo naudingi: „Tai tiesiog bandymas tokiu būdu atkreipti dėmesį. Tokio tipo komunikaciniai virusai buvo dar prieš feisbuką, kai žmonės telefono žinutėmis ar „mIRC“ tinkle siųsdavo žinutes su įpareigojimu atlikti kokį nors veiksmą, kaip persiųsk dešimt žmonių žinutę ir viskas bus tau gerai. Nieko čia labai blogo, bet ir nieko gero: iš to nėra jokios naudos“.
