Vienas įspūdingiausių kadrų – didingi, tarsi auksu kosmoso tamsoje tviskantys Saturno žiedai.
JWST Visatą stebi artimųjų ir vidutinių infraraudonųjų spindulių spektre, tačiau šie spinduliai yra nematomi plika žmogaus akimi.
Pavyzdžiui, šilumos emisijos tyrimuose dominuoja infraraudonosios bangos. Be to, kai kurie cheminiai elementai ir cheminiai procesai skleidžia infraraudonąją šviesą. Taigi, stebėdami Saulės sistemos planetas infraraudonųjų bangų ilgiuose mokslininkai gali sužinoti apie tai, kas jose vyksta, rašo sciencealert.com.
Apdoroję JWST surinktus duomenis mokslininkai gaus daugybę naujos informacijos apie Saulės sistemos planetas. Taigi, Visatos gelmes tyrinėjantis JWST atveria dideles galimybes tyrinėti kosmosą ne tik už šviesmečių, bet ir čia pat namuose – mūsų Saulės sistemoje.
Saturno diskas naujausioje nuotraukoje gana tamsus, jame nematyti būdingų debesų juostų, tačiau ryškiai švyti ikoniškieji jo žiedai.
Naujausi JWST užfiksuoti Saturno kadrai buvo paviešinti birželio pabaigoje. Šiuos tyrimus atlieka Lesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) planetų mokslininko Leigh Fletcherio vadovaujama komanda, kuri tyrinėja Saturno žiedus ir jo mėnulius.
Jie tikisi nustatyti naujas žiedų struktūras ir, galbūt, net naujus aplink dujinį milžiną skriejančius mėnulius. Naujausioje nuotraukoje matyti trys Saturno mėnuliai: Dionė, Enceladas ir Tetis. Nors ir neryškus, planetos diskas taip pat atskleidžia informaciją apie Saturno sezoninius pokyčius. Šviesesnės ir tamsesnės zonos Saturno diske gali būti dar nežinomų cheminių procesų atspindys.
Jupiteris
Jupiteris buvo pirmoji iš keturių milžiniškų Saulės sistemos planetų, kurią JWST pradėjo stebėti dar praėjusių metų rugpjūtį.
Planetos audros ir debesys Jupiterio atmosferoje galbūt jau nebestebina, tačiau dabar JWST įamžino tai, kas retai kada būna užfiksuojama – regimosios šviesos spektre nematomas pašvaistes, mirgančias Jupiterio ašigaliuose ir plonyčius šio dujinio milžino žiedus.
Be to, užfiksuoti ir mažiau žinomi Jupiterio mėnuliai – Amaltėja ir Adrastėja, o jų fone – neryškios tolimų galaktikų dėmės.
„Šis vaizdas apibendrina Jupiterio sistemos programos mokslinę medžiagą, pagal kurią tiriama paties Jupiterio, jo žiedų ir palydovų sistemos dinamika ir cheminė sudėtis“, – sakė Paryžiaus observatorijos Prancūzijoje astronomas Thierry Fouchet.
Neptūnas
Praėjusių metų rugsėjį JWST įamžino ir Neptūną. Kadangi Neptūnas yra labai toli, mokslininkai įprastai jį šiek tiek apleidžia ir dažniausiai yra naudojami seni „Voyager 2“ programos zondo užfiksuoti vaizdai, padaryti dar 1989-aisiais.
Dabar JWST pirmą kartą per daugiau nei 30 metų leido mums naujai pažvelgti į plonyčius milžino žiedus – ir pirmą kartą infraraudonųjų spindulių diapazone.
Be to, teleskopas leido pažvelgti į septynis iš keturiolikos žinomų Neptūno mėnulių bei ryškias dėmes jo atmosferoje. Dauguma jų – tai aktyvios audros. Tačiau jei įsižiūrėsite atidžiau, pamatysite ryškią juostą, juosiančią planetos ekvatorių – šis reiškinys užfiksuotas pirmą kartą. Mokslininkų teigimu, tai gali būti Neptūno atmosferos cirkuliacijos požymis.
Uranas
Saulės sistemos keistuolis – Uranas – taip pat yra labai toli.
Nors Uranas yra panašus į Neptūną, jų atspalviai skiriasi. Be to, Uranas yra pasviręs į šoną ir aplink savo ašį sukasi tarsi gulėdamas. Kodėl taip yra – mokslininkai dar neturi paaiškinimo.
Naujausi JWST duomenys leido pamatyti Urano žiedus bei keistą, į debesį panašų pašviesėjimą atmosferoje virš poliarinės kepurės.