Jame pirmą kartą Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų (LMT NCP) grupės atstovai surengė viešą ekspertų diskusiją „Vėžio tyrimų ir inovacijų tendencijos Lietuvoje“ apie Lietuvos mokslininkų pasiekimus „Europos horizonto“ (EH) programos misijoje „Vėžys“, gydymo tendencijas, naujoves bei perspektyvines kryptis.
LMT pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus vertinimu, tokio pobūdžio renginys formuoja palankią terpę Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams pristatyti inovatyvius ir išskirtinę reikšmę turinčius pasiekimus tarptautiniame lygmenyje.
„Šiemetinė galimybė ne tik dalyvauti, bet ir organizuoti diskusijų sesiją svarbi Lietuvos mokslo plėtrai bei sklaidai. Išties džiugu, jog galime gyvybės mokslų sektoriaus profesionalams iš viso pasaulio kalbėti apie Lietuvos atstovų sėkmę, inovatyvumą ir naujausius atradimus vėžio gydymo srityje. Kartu tokio pobūdžio renginys formuoja mokslo ir verslo bendradarbiavimą, kuria sinergiją ir leidžia plėsti mokslo pažangos vystymą bei potencialą. Bendradarbiavimas suteikia galimybių verslui plėsti idėjos įgyvendinimą iki visuomenės poreikiams pritaikyto sprendimo, o įmonės ir organizacijos dažnai renkasi universitetų tyrėjų komandas atitinkamiems uždaviniams spręsti. Tad tikimės, kad ir toliau efektyviai bendradarbiausime, siekdami prisidėti prie EH programos misijos „Vėžys“ įgyvendinimo“, – pabrėžia G. Valinčius.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras, sveikindamas diskusijoje susirinkusius dalyvius, sakė: „Prieš beveik 70 metų Lietuva nusprendė įkurti Biochemijos institutą ir tai buvo mūsų valstybės gyvybės mokslų pradžia. Per šį laiką supratome, kaip svarbu reikšmingai ir iš anksto investuoti į mokslinius tyrimus ir mokslo technologijas, tyrimų rezultatus komercializuoti, stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, kad mokslo rezultatai reikšmingai prisidėtų prie šalies ekonomikos ir kuo geriau atlieptų visuomenės poreikius.
Šiuo metu Lietuvoje gyvybės mokslų sektoriuje dirba jau daugiau kaip 15 tūkst. tyrėjų. Konferencijos metu turėjome puikią progą apsvarstyti naujas galimybes bei būdus, kaip toliau sėkmingai plėtoti šalies gyvybės mokslų sektorių, ir užprogramuoti rezultatus ateinantiems 70 metų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.
Renginį pradėjo LMT NCP atstovė Laura Pėkienė, skaičiusi pranešimą apie Lietuvos pasiekimus EH misijoje „Vėžys“. Jo metu, L. Pėkienė akcentavo, kad Lietuvos dalyvavimas „Vėžio“ EH misijoje sparčiai auga, o didieji Lietuvos universitetai prisideda prie pažangos stiprinimo vėžio gydymo srityje.
Pasak dr. Hugo Soares, Nacionalinių vėžio misijos centrų kūrimas (ECHOS) Europoje yra svarbus žingsnis, stiprinant nacionalinių suinteresuotųjų subjektų balsą vėžio politikoje Europoje. Tai skatins tiek nacionalinį, tiek tarptautinį bendradarbiavimą, įtraukią veiklą ir inovacijas vėžio gydymo srityje.
Pirmojoje diskusijų dalyje buvo kalbama apie Lietuvos pasiekimus įveikiant vėžį. Pristatytas mokslininkų darbas, susijęs su vėžio gydymo būdais ir prevencija. Lietuvos universitetų mokslininkai ir tyrėjai sutarė, jog pasiekimai šioje srityje padeda anksčiau diagnozuoti susirgimus, padidinti gydymo sėkmę, sumažinti mirtingumą nuo vėžio.
Renginį vainikavo antroji diskusija apie vėžio gydymo naujoves Lietuvoje. Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja doc. dr. Jelena Rascon, kalbėjusi apie vaikų vėžio gydymą, pažymėjo, jog jo gydymas skiriasi nuo suaugusiųjų. Visgi Lietuvos mokslo tarybos sukurtos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo galimybės leidžia daryti progresą vaikų vėžio gydymo srityje.
Galima tik pasidžiaugti, jog išgirsti optimistiniai pranešimai liudija, jog Lietuva intensyviai vykdo tyrimus vėžio gydymo srityje bei ieško naujų ir inovatyvių būdų, kaip stabdyti vėžio ląstelių plitimą.
