Kas galėjo pagalvoti, kad mirusio kūno audiniais mintantys mikrobai yra tikri gurmanai – kiekviena rūšis turi savo mėgstamą sugedimo laipsnį. Nuo šviežio, irti tik pradėjusio iki sudžiuvusio ir prie kaulų prilipusio – kiekviena kūno irimo stadija yra tarsi puota tam tikrai mikrobų rūšiai. Todėl ateityje patologai galės tiksliau nustatyti mirties laiką, būtent stebėdami, kokių mikroorganizmų daugiausiai ant lavono.
Kolorado universtiteto mokslininkai pastebėjo, kad nepaisant oro sąlygų, metų laiko ar aplinkos, kurioje yra kūnas, tam tikrų mikroorganizmų kolonijos skirtingais laikotarpiais būna gausiausios. Pasak tyrimui vadovavusios ekologės Jessica'os Metcalf, šiandien patologai neturi patikimo būdo nustatyti, kada įvyko mirtis, jei kūnas randamas, praėjus kelioms savaitėms ar daugiau laiko. Jos su kolegomis atrastas metodas leidžia nustatyti mirties laiką 2-4 dienų tikslumu.
Mirusiu kūnu mintantys mikrobai yra visur – ant žmogaus odos, dirvožemyje ir netgi kūno viduje. Kol žmogus gyvas, jų kolonijos yra pakankamai mažos, tačiau, kai jis miršta, tada skirtingos rūšių populiacijos ženkliai padidėja. Bet ne visos vienu metu, o skirtingomis bangomis – vieni minta šviežiais audiniais, kiti – jau išsipūtusiu lavonu, tretiems „skaniausias“ iš dalies suiręs ir skysčiais tekantis kūnas, o ketvirti geriausiai jaučiasi ant sudžiuvusio lavono.
J.Metcalf vadovaujama mokslininkų grupė patikrino šiuos maitinimosi įpročius skirtingais metų laikais, skirtingose temperatūrose bei skirtingose aplinkose. Visur mikroorganizmų maitinimosi elgesys buvo panašus, tiesa, aukštesnėje temperatūroje visi procesai vyko greičiau.
Visgi tyrėjai pastebėjo tam tikrus universalius dėsnius, leidžiančius sukurti pakankamai tikslų „mirties laikrodį“. Tiesa, dabar J.Metcalf grupė planuoja atlikti daugiau eksperimentų, leisiančių suprasti, kaip irimo procesą ir mikrobų valgymo įpročius veikia alkoholis ar antibiotikai, kuriuos žmogus vartojo prieš mirtį.
