Nuo tos akimirkos, kai tinkle ėmė ieškoti žinių, iš karto susidūrė su klaidinga ir klaidinančia informacija: „Tada ir pradeda akis badyti įvairiausiai pasiūlymai. Kol nežinojau diagnozės, niekada nebuvau girdėjusi apie tuos keistus gydymo būdus: visokias žoleles, papildus, dietas, sultis, švarią mitybą, homeopatiją, eterinius aliejus.
Nematydavau ir užsienyje veikiančių alternatyvių vėžio gydymo klinikų reklamų. Aš pati jų tikrai neieškojau, tačiau gaudavau daugybę mane atakuojančių pasiūlymų, sugeneruotų mano naudojamų raktažodžių, pavyzdžiui, krūties vėžys. Ne mažiau erzino ir padėti norintys įvairius pasiūlymus teikiantys artimieji ir draugai“, rašo „The Guardian“.
Ekspertai sutinka: mažai yra temų, galinčių sugeneruoti tokį emocijomis pagrįstą atsaką kaip vėžys. Tiesa ta, kad pasaulyje nėra nė vienos šios ligos išvengusios šeimos, o vien pats ligos pavadinimas pakankamai galingas, kad galėtų iš vėžių išmušti net stipriausius iš mūsų. Vėžys slogus ir prasismelkiantis visur: šiais laikais jo tiesioginį prisilietimą pajunta kone kas antras. Nepaisant jo paplitimo, ši liga vis dar labai menkai suprantama, todėl prie jos ir limpa įvairiausi melai, pramanai ir nesąmonės.
Internete klaidinančios informacijos apie vėžį apstu: pradedant kvailiausiais alternatyviais gydymo būdais ir baigiant konspiracijos teorijomis apie slepiamą tiesą. 2016 metais daugiau nei pusė iš 20 daugiausia kartų „Facebook“ pasidalintų straipsnių apie vėžį buvo mediciną kompromituojančio turinio. Ir jie plinta už „Facebook“ ribų – neseniai „The Wall Street Journal“ atskleidė, jog „YouTube“ platformoje yra paskyrų su tūkstančiais prenumeratorių, kurios reklamuoja, esą, inovatyvius vėžio gydymo būdus. E. O‘Sullivan skepticizmas, laimei, jau suteikė šiokį tokį imunitetą, saugantį nuo tuščių pažadų. Nepaisant to, moters mama mirė nuo krūties vėžio, tad „iš tikrųjų ji buvo žymiai jautresnė pseudomokslo vilionėms, nei pati drįso prisipažinti“.
Dabar moteris aistringai kovoja su apsišaukėliais ir visomis išgalėmis stengiasi apsaugoti kitus nuo melo ir apgaulės. Anot jos, kol kas ši problema tik aštrėja. Tokią pačią mintį išsako ir mokslų daktaras Robertas O‘Connoras iš „Irish Cancer Society“: „Praktiškai visi pacientai susiduria su didžiuliu kiekiu dezinformacijos, kuri neretai juos pasiekia ir iš suklaidintų artimiausių žmonių, kurie nemoka atskirti pelų nuo grūdų“.
Greita paieška internete atskleidė, kad galima gauti daugybę labai keistos informacijos – pradedant nuo kūrybiškai mokslu grįsta ir baigiant absoliučia ezoterika. JAV maisto ir vaistų administracijos parengtas paneigtų teiginių sąrašas šiuo metu perkopė 187 vienetų ribą. „Wikipedia“ pateikiamame netikrų gydymo metodų sąraše minimas, pavyzdžiui, gydymas energija Taip pat vėžį siūloma gydyti kanapių aliejumi, ketogenine dieta, ryklio kremzlėmis, deguonies terapija ir netgi paprasčiausia soda.
Klaidingos su vėžiu susijusios informacijos paplitimas kelia realią grėsmę patikimai informacijai. „Macmillan Cancer Support“ neseniai paskyrė specialistą, kuriam duota labai konkreti užduotis – demaskuoti melagingas istorijas internete. Štai kaip į tai sureagavo „Lancet Oncology“: „Kaip visa mūsų visuomenė atsidūrė tokiame taške, kai vietoj moksliniais tyrimais pagrįsto veiksmingo gydymo žmonės renkasi keisčiausias ir kvailiausias alternatyvas? Deja, dezinformacija ir, tiesą sakant, akiplėšiškas melas propaguodamas taip pat entuziastingai kaip ir tiesa“.
Panašūs nuogąstavimai neduoda ramybės ir „Cancer Research UK“ bei „Wellcome Trust“. Didžiausias pavojus užkibti ant sukčių kabliuko yra naujiems pacientams, kurie dėl pirminio streso gana lengvai pasiduoda provokacijoms. Liūdniausia tai, kad iš su vėžiu akis į akį susidūrusių žmonių dažniausiai norima paprasčiausiai pasipelnyti.
Vėžį įveikusi Sonya Canavan: „Viename krūties vėžiu sergančių forume, kuriame pati skelbdavau informaciją, dažnai matydavau „pacienčių“, platinančių visokio plauko apgavystes. Galiausiai jos buvo demaskuotos – jos buvo vadybininkės, ieškančios patiklių klientų“.
Tai, kad pseudomokslas taikosi į pažeidžiamus pacientus – nieko naujo. Apgavystės, susijusios su vėžio gydymu, egzistuoja jau ne vieną dešimtmetį. 1939 metais parengtas Kovos su vėžiu aktas – vienas iš bandymų jas pažaboti. Didžiausias skirtumas tas, kad šiais laikais melui ir apgaulei plisti žymiai paprasčiau.
Vėžinius susirgimus gydantis chirurgas Davidas Gorski iš Wayne valstybinio universiteto medicinos mokyklos Detroite, JAV Mičigano valstijoje, einantis ir elektroninio žurnalo „Science Based Medicine“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas, sako, kad su vėžiu susijusi dezinformacija „šiuo metu yra kone populiariausia dezinformacijos forma, konspiracijos teorijų apstu, o viskas dėl to, kad tokius dalykus labai lengva platinti socialinėje žiniasklaidoje.
Kad ir dėl kokių priežasčių tai vyktų (iš altruistiško noro padėti ar gryno šarlatanizmo), tokios dezinformacijos internete poveikis – išskirtinai neigiamas. Pacientai, nusprendę išbandyti alternatyvius nesertifikuotus gydymo metodus, dažniausiai atsisako įprastinio gydymo arba ima atidėlioti gyvybiškai svarbias chirurgines intervencijas. Toks neatsakingas elgesys neretai kainuoja labai brangiai; alternatyviems gydymo metodams savo sveikatą ir gyvybę patikėję vėžiu sergantieji miršta dvigubai dažniau nei tie, kurie pasitiki medikais. Negana to, neaiškias alternatyvas siūlantieji jas reklamuoja šmeiždami tradicinę mediciną. Tiek radioterapija, tiek chemoterapija šarlatanų smerkiamos kaip ne kas kita, o organizmo nuodijimas. Tiesiog vėžys gąsdina, o pažadai, kad ligą galima įveikti pasitelkus paprastas priemones, skamba labai viliojančiai.
Visi be išimties klaidingi teiginiai paremti vienu esminiu nesupratimu: vėžys nėra monolitinis darinys, tai daugiau nei 200 žinomų ligų vienijanti šeima. Dėl mutacijų paciento ląstelėse pabundantis vėžys labai sudėtingas ir įvairus. Praktiškai neįmanomas dalykas, kad viena „stebuklinga kulka“ sugebėtų įveikti visas be išimties vėžio formas. Kitaip tariant, universalaus vaisto nėra ir negali būti. Panacėjos idėja, žinoma, labai patraukli, tačiau beprasmiška, ir, kas baisiausia, skatina abejoti mokslu.
Stanislawas Burzynski iš Teksase veikiančios NCI klinikos tvirtina, kad jis gali vėžį pagydyti unikalia antineoplastonų terapija. Nors klinika veikia jau ne vieną dešimtmetį, kaip teigia Jungtinių Valstijų nacionalinis vėžio centras, „gautų rezultatų negali patvirtinti jokie moksliniai tyrimai“. Nuo pat veiklos pradžios klinika ne kartą gavo federalinių pareigūnų perspėjimų, tačiau ir toliau skelbiasi galinti padėti vėžiu sergantiems. Žinoma, tokia pagalba kainuoja ne pigiai – per mėnesį pinigines gali tekti patuštinti nuo 7500 iki 10 tūkst. dolerių. Pareigūnai perspėja: „Vėžio gydymo antineoplastonų terapija naudos įrodymai nėra galutiniai. Norint įrodyti tokios terapijos naudą, būtina atlikti klinikinių tyrimų“.
Nepaisant neigiamos reklamos, S. Burzynski tai tiesiog verslas. Juk sakoma, kad ir bloga reklama yra reklama. Ir, norint užverbuoti naujų viltį praradusių klientų, jam visai nereikia tų mokslinių įrodymų – pakanka, esą, buvusių pacientų tariamų sėkmės istorijų (visai nesvarbu, kad dalies jų jau nebėra gyvų, tik, aišku, reklamose apie tai niekas neužsimena).
Žinoma, tai tiesiog niekinga, tačiau, deja, ne unikalu – tokių abejotinų stebuklus žadančių brangių klinikų apstu visame pasaulyje. Praeitais metais Airijos televizija atliko tyrimą Stambulo klinikose, plačiai besireklamuojančiose kaip alternatyvaus gydymo mekos. Pacientai moka po 130 tūkst. dolerių ir namo išvyksta, esą, sveikutėliai. Bėda ta, kad namuose jų būklė smarkiai pablogėja. Vokietijoje taip pat klesti šarlatanų verslas – čia prabangius spa centrus primenančios įstaigos tvirtina darančios tikrus stebuklus. Juos pagrindžia teigiami klientų iš viso pasaulio atsiliepimai. Vėlgi, niekam neįdomu, jog mokslinio tokių stebuklų pagrindimo nėra.
Kenčia ne tik vėžiu sergantys žmonės, kurie už apgaulę moka didžiulius pinigus, bet ir sutelktinio finansavimo aukos. Praeitais metais „British Medical Journal“ paskelbtas tyrimas, paremtas „Good Thinking Society“ gautais duomenimis. Jo išvadose teigiama, kad Jungtinėje Karalystėje nuo 2012 metų prieštaringai vertinamiems vėžio gydymo būdams surinkta mažiausiai 8 mln. svarų. Štai ką sako „Good Thinking Society“ projekto vadovas Michaelas Marshallas: „Sutelktinio finansavimo schemose surinktos lėšos tėra ledkalnio viršūnė. Daugybė pacientų tokiam gydymui ima paskolas, įkeičia bankui savo namus, išleidžia viso gyvenimo santaupas. Paaiškėjus, kad toks gydymas neduoda jokios naudos, šeimos ne tik netenka artimo žmogaus, bet ir atsiduria skolų duobėje“.
Norėdami pagrįsti savo melagingus teiginius, netradicinės medicinos propaguotojai kaltina medikų ir mokslininkų bendruomenes stabdant vėžio gydymo progresą. Deja, bet net 37 proc. amerikiečių mano, kad Federalinė vaistų agentūra daro būtent tai. Tokie teiginiai absurdiški. Tokiam scenarijui prireiktų užtildyti tūkstančius mokslininkų ir gydytojų.
Be to, jeigu tokia konspiracijos teorija iš tikrųjų egzistuoja, ar vėžio gydymo sferoje dirbantys nebūtų nuo to apsaugoti? Tiesa ta, kad nuo onkologinių ligų neapsaugotas nė vienas iš mūsų. O tokie kaltinimai konspiracija tik kursto pacientų ir medikų nepasitikėjimą vieni kitais.
Tai, kad vis daugėja su vėžiu susijusios klaidingos informacijos, byloja apie žymiai didesnę problemą. Kaip ir ne mažiau pavojingi prieš skiepus nukreipti mitai, melas apie onkologines ligas neabejotinai daro įtaką tiek mūsų savijautai, tiek tam, kaip visuomenė supranta mokslą ir mediciną. Todėl labai svarbu propaguoti ir kliautis tik patikimais informacijos šaltiniais. Pavyzdžiui, „Cancer Research UK“ ir „US National Cancer Institute“ yra puikiausi patikimos informacijos pavyzdžiai.
Kaip ir skepticizmo skiepų klausimu atveju, vėžio mitai gyvuoja socialinėje žiniasklaidoje. Norėtųsi tikėti, kad šios platformos gali vadovautis aukštais moraliniais standartais ir šalinti grupes bei asmenis, propaguojančius dezinformaciją. Kaip pabrėžia E. O‘Sullivan, „Facebook“, „YouTube“ ir „Twitter“ sergančius žmones stumia į triušio olą. Ir jie įtiki, kad patys atlieka reikiamus tyrimus. Nemanau, kad galima tam užkirsti kelią ir sustabdyti melus apie vėžį, tačiau galime šviesti žmones ir išmokyti atskirti melą nuo tiesos. Be to, pasirūpinti, kad socialiniai tinklai atsakytų už juose skelbiamą turinį“.
Sugrįžus tymams ir suaktyvėjus skiepų priešininkams, kelios socialinės žiniasklaidos platformos pažadėjo keisti savo algoritmus ir taip sumažinti su vėžiu susijusių melagingų naujienų srautą. Deja, bet tokius filtrus galima gana lengvai apeiti. Socialinės žiniasklaidos verslo modelis grįstas žmonių įsitraukimu, o ne tiesa, tad gali atsirasti ne vienas cinikas, manantis, kad žmonės paprasčiausiai turi mąstyti savo galva.
Kad ten bebūtų, klaidingos informacijos apie sveikatą internete apstu, ir šią problemą spręsti tiesiog būtina, nes nuo to priklauso mūsų pačių gerovė.
