Panašu, kad, reaguodama į savo atžalų poreikius, reiškiamus tiek fiziškai, tiek gailiais balseliais, motina teikiasi įdėti kiek pastangų iš kloakos angos pasirodo baltas, klampus skystis. Jaunosios amfibijos kaip išprotėjusios puola prie jo.
Nors toks elgesys šioms itin keistos išvaizdos amfibijoms ir gana būdingas, mokslininkų neseniai demaskuota kiaušinėlius dedančių padarų pieno gamyba sutikta su didžiule nuostaba, mat mokslininkų bendruomenė yra mačiusi labai daug. Bet net ir juos tai pribloškė.
„Vis dar yra nepaprastai daug dalykų, apie kuriuos mes nieko nežinome, daugiausia dėl to, kad šiuos padarus sunku rasti“, – sakė Floridos muziejaus herpetologijos kuratorius Davidas Blackburnas.
Tai, kaip šiandien atrodo šie varliagyviai, lėmė gyvenimo po žeme sąlygos. O tai reiškia, kad jie geba taip gerai pasislėpti, jog iki pat šių dienų mokslininkams tenka pripažinti, kad apie juos žino mažiausiai iš visų bestuburių.
Šie tolimi varlių ir tritonų giminaičiai – nuodingos, bekojės, aklos arba geriausiu atveju pusaklės amfibijos, gyvenančios tropiniuose kraštuose, kur persekioja ir minta už savo silpnesniais žemės gyventojais. Cilindro formos kūno ilgis gali siekti net 45 centimetrus, o baisiausia tai, kad šios amfibijos labai primena savo mėgstamiausią grobį – sliekus.
Keistas maitinimosi būdas
„Jie verkšlena, skleidžia gailius balsus, jie tarsi maldauja, kitaip net nepavadinsi“, – „The New York Times“ sakė Brazilijos Butantos biologinių tyrimų instituto zoologas Pedro Mailho Fontana.
P. Mailho Fontana kartu su kolegomis užfiksavo precedento neturinčią šių amfibijų elgseną. Brazilijos Atlanto miškuose jie nufilmavo, ką veikia grupelė moteriškos lyties žieduotųjų kirmrausų (Siphonops annulatus) ir jų atžalų. Padarus apžiūrėję iš arčiau ir atidžiau, mokslininkai pastebėjo specialias liaukas žieduotosios kirmrausos kiaušintakio sienelėse, kurios gamina riebų ir daug angliavandenių turintį pieną – tiesą sakant, gana panašų į žmogišką motinos pieną.
Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad jauniklių pilvai buvo pilni skysčio, o tai patvirtina faktą, kad jie maitinasi mamos pienu. Vos per pirmąją gyvenimo savaitę mažųjų žiedinių kirmrausų kūno masė padidėja 130 proc. Kaip ir kūdikių atveju, motinos pienas naudingas jų mikrobiomai ir imuninei sistemai.
Tačiau šių tyrimų rezultatai nebuvo vienareikšmiai, daugiausia dėl to, kad varliagyvių ir roplių rūšių rūpinasi savo jaunikliais po to, kai jie gimsta arba išsirita – dauguma jų paprasčiausiai deda kiaušinius ir palieka jauniklius vystytis savarankiškai.
Tačiau tik ne šios kirmrausos.
„Kai randate kiaušinius, visada randate motiną. Niekada nesu matęs jauniklio be dalyvaujančios motinos“, – sakė tyrimo vadovas Marcelis Talla Kouete iš Floridos universiteto Gamtos išteklių ir aplinkos mokyklos.
Taigi, kone visą filmuotos medžiagos laiką – t.y. 242 valandas – žiedinių kirmrausų patelės išbuvo susirangiusios, praktiškai nejudėjo, net nesimaitino pačios. Mažylių mitybai kas kelias dienas jos aukoja ir savo odą. Per pirmuosius du motinytės mėnesius jos netenka maždaug 30 proc. savo kūno masės.
Kūno išskyromis jauniklius maitina ne tik žinduoliai
Kadaise manyta, kad pienu savo mažylius maitina tik žinduoliai, tačiau pastarieji atradimai reiškia, kad visgi tai nėra vien klasei būdingas elgesys. Į ilgėjantį sąrašą gyvūnų grupių, savo atžalas maitinančių kūno išskyromis, galima drąsiai įtraukti ir žieduotąsias kirmrausas. Sąraše taip pat galima rasti šokliavorių, tarakonų ir apvaliųjų kirmėlių.
Anot Štutgarto valstybinio gamtos istorijos muziejaus zoologo Alexandero Kupferio, tai reiškia, kad mokslininkams pavyko išsiaiškinti, jog ir varliagyviams būdinga tam tikra rūpesčio savo atžalomis sistema, kokią turi žinduoliai.
Tiesą sakant, savo mažylius maitina ne tik žieduotosios kirmrausos, bet ir dar mažiausiai dvidešimt varliagyvių rūšių. Esminis skirtumas tas, kad jos jau atsiveda jauniklių, o ne deda kiaušinėlius. O tai reiškia, kad žieduotosios kirmrausos šiuo metu yra vieninteliai žinomi varliagyviai, gaminantys pieną ir dedantys kiaušinėlius.
Šis fenomenas žinomas kaip konvergentinė evoliucija.
Tyrimą pirmasis aprašė specializuotas leidinys „Science“.
Parengta pagal Florida Museum, ScienceAlert, Smithsonian Magazine, Delfi arch. inf.
