Būtent S.Hawkingo mokslinis darbas šį paradoksą ir sukūrė. 1976 metais jis apskaičiavo, kad vos susiformavus juodajai skylei ji pradeda netekti masės, nes spinduliuoja energiją. Šiame „Hawkingo spinduliavime“ nėra informacijos apie juodąją skylę sudarančią medžiagą, o juodajai skylei išnykus prarandama ir visa informacija.
Tačiau tai prieštarauja kvantinės fizikos dėsniui, bylojančiam, kad tokia informacija niekada negali išnykti be pėdsako. S.Hawkingas argumentavo, kad galingi gravitacijos laukai prie juodųjų skylių kaip nors iškreipia kvantinės fizikos dėsnius.
Kiti fizikai bandė išvengti šio paradokso. Šių metų pradžioje Ohajo valstijos universiteto mokslininkas Samiras Mathuras su kolegomis tvirtino, kad jei juodoji skylė modeliuojama pagal stygų teoriją (pagal kurią Visata yra sudaryta ne iš taškinių dalelių, o iš vibruojančių stygų), tuomet juodosios skylės tampa gigantiška tokių stygų raizgalyne, o tokio kamuolio skleidžiamas Hawkingo spinduliavimas savyje turi informacijos apie juodosios skylės sudėtį.
Panašu, kad dabar savo atsakymą į paradoksą turi ir S.Hawkingas, todėl visa pasaulio fizikų bendruomenė sujudo. Paskutinėmis registracijos laiko minutėmis mokslininkas nusprendė paprašyti leisti savo atradimą pristatyti Dubline (Airija) vyksiančioje 17-ojoje tarptautinėje reliatyvumo ir gravitacijos konferencijoje.
„Jis atsiuntė žinutę, kurioje buvo parašyta: "Išsprendžiau juodosios skylės informacijos paradoksą ir norėčiau apie tai pakalbėti". Nemačiau jo mokslinio darbo juodraščių. Tiesą sakant, pasitikėjau S.Hawkingo reputacija“, sakė Golmo mieste (Vokietija) esančio Alberto Einšteino instituto fizikas Curtas Cutleris (Kurtas Katleris), vadovaujantis konferencijos moksliniam komitetui.
Nors S.Hawkingas dar nepateikė tikslių savo atradimo smulkmenų, tačiau per šio fiziko vestą seminarą Kembridže pradėjo ryškėti tam tikros detalės. Pasak jo bendradarbio Kembridže ir juodųjų skylių fizikos eksperto Gary Gibbonso (Gario Gibonso), dalyvavusio seminare, S.Hawkingo juodosios skylės, skirtingai nuo klasikinių juodųjų skylių, neturi griežtai apibrėžto įvykių horizonto, slepiančio viską nuo išorinio pasaulio.
Iš esmės pagal naują mokslininko apibrėžimą juodosios skylės nėra tokios, kurios vien tik ryja viską, kas įmanoma. Vietoj to jos ilgą laiką skleidžia spinduliavimą, kol galų gale atsiveria ir atskleidžia viduje esančią informaciją. „Yra tikimybė, kad tai, ką jis pasakojo seminare, yra sprendimas. Tačiau manau, kad galima teigti, jog prisiekusieji dar neapsisprendė“, sakė G.Gibbonsas.
Savo atradimą S.Hawkingas turės išsamiai paaiškinti per valandą liepos 21 dieną. Jei mokslininkas pasirodys esąs teisus, tuomet jis kartu su Kalifornijos technologijų instituto fiziku Kipu Thorne‘u (Tornu) praloš lažybas prieš kitą fiziką – Johną (Džoną) Preskilą (taip pat iš Kalifornijos technologijų instituto).
Prieš lažybas abu pirmieji fizikai tvirtino, kad juodosios skylės praryta informacija paslepiama visiems laikams ir jos sugrąžinti nebeįmanoma.
„Kadangi Stephenas pakeitė savo nuomonę ir dabar mano, kad juodosios skylės informacijos nesunaikina, tikiuosi, kad jis (ir Kipas) pripažins lažybų pralaimėjimą, sakė J.Preskillas. Pralaimėjimo atveju S.Hawkingas ir K.Thorne‘as turės padovanoti J.Preskillui jo pasirinktą enciklopediją, „iš kurios bet kada galima semtis informacijos“.
