Ir nors gausu praktinių įrodymų, esą, bėgant metams, pagirios tampa vis sunkesnės, mokslinio pagrindo tam pagrįsti stinga, rašoma businessinsider.com.
Vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl vyresniame amžiuje alkoholis atneša tiek kančių, yra faktas, kad organizmas prie to nepratęs, pasikeitė kūno sudėjimas, o kuo daugiau riebalinio audinio, tuo organizmui sunkiau perdirbti alkoholį. O ir metams gaminasi vis mažiau aktyvių kepenų enzimų.
Greičiausiai šiuo atveju galima kalbėti apie visą veiksnių puokštę, tačiau ir joje galime išskirti ryškiausius žiedus.
Pakinta kūno sudėjimas
Nenuginčijamas faktas: bėgant metams, žmonės priauga daugiau riebalinio audinio ir netenka raumenų masės. Raumeninį audinį sudaro 75 proc. vandens, o riebalinį – tik apie 10 proc. O alkoholį greičiau absorbuoja daugiau vandens turintis (t.y. raumeninis) audinys, taigi kuo kūne daugiau riebalų, tuo ilgiau organizmui tenka grumtis su alkoholiu.
Kai organizmui stinga vandens, didesnė rizika vartojant alkoholį dehidratuoti.
Kepenyse lieka mažiau enzimų
Už alkoholio metabolizmą atsakingi kepenyse esantys enzimai, jie padeda valyti organizmą. Deja, kaip teikia Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo tyrimų instituto vadovas George‘as Koobas, bėgant metams, tų enzimų mažėja, o ir liekantieji dirba nebe taip veiksmingai.
Organizmas lėčiau atgauna prarastas jėgas
Peržengus 30 metų ribą, organizmui darosi vis sunkiau kovoti su ligomis, infekcijomis ir nuovargiu. Tai reiškia, kad po audringos nakties nebeatsigausite taip greitai kaip prieš gerus dešimt metų. Žymiai dažniau vargina siaubingai sunkios pagirios.
Ne paslaptis, kad su metais keičiasi ir alkoholio vartojimo įpročiai: žalioje jaunystėje tai dažniausiai pavieniai pasilinksminimai mieste iki paryčių, o vyresniame amžiuje žmonės alkoholį vartoja dažniau, bet mažesniais kiekiais.
Bėda ta, kad netikėtas alkoholio antplūdis, nuo kurio kepenys jau atpratusios, suvaldomas žymiai sunkiau.
Mokslininkai ieško, kaip sumažinti pagirių kančias
Šmaikštaujama, kad viena iš pagrindinių mokslo užduočių – rasti geriausią vaistą nuo pagirių, už kurį neabejotinai padėkotų visa žmonija.
Po daugybės metų nesėkmingų bandymų, panašu, mokslininkų komandai iš Vokietijos pavyko už šio bei to užsikabinti.
Johanneso Gutenbergo universiteto molekulinės fiziologijos instituto mokslininkai teigia išsiaiškinę, kad ne angliški pusryčiai, kuriuos sudaro įvairus keptas maistas, geriausiai palengvina pagirių simptomus, o „augaliniai ekstraktai“.
Tyrimo, kurio išvados skelbiamos specializuotame leidinyje „British Medical Journal“, autoriai taip pat teigia, kad dabartinės teorijos apie pagirias, pavyzdžiui, su alkoholio vartojimu siejama dehidratacija ir elektrolitų praradimas, gali būti
Komanda susirado 214 sveikų 18–65 metų alkoholį vartojančių asmenų, padalino juos į tris grupes, davė išgerti. Vienai grupei liepė papildomai vartoti ir „vandenyje tirpių augalinių ekstraktų“ su vitaminais ir mineralais. Antrai grupei – tik mineralų ir vitaminų, o trečia grupė gavo placebo.
Gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, kad augalų ekstraktai pastebimai pagerino alkoholį vartojusių asmenų savijautą kitą dieną.
