Skaičiuojama, kad Žemėje geomagnetinė audra prasidės jau penktadienį ir tęsis iki gegužės 12 dienos, sekmadienio. Didžiausia tikimybė, jog stipriausias smūgis Žemei klius gegužės 11 dieną, šeštadienį, praneša swpc.noaa.gov.
Prieš kelias dienas buvo užfiksuoti keli galingi (X2.2 kategorijos) Saulės žybsniai, lydimi mažiausiai penkių vainikinės masės išsiveržimų. Magnetiniu požiūriu sudėtingas Saulės dėmių telkinys AR 3664 yra toks didelis, kad jo skersmuo yra net 16 kartų didesnis už Žemės skersmenį, t. y. apie 200 000 km.
Kaip praneša spaceweather.com, Saulės dėmė AR 3664 savo plotu prilygsta didžiajai 1859 metais užfiksuotai dėmei, kuri lėmė galingiausią istorijoje žinomą geomagnetinę audrą, pavadintą „Karingtono įvykiu“,
Ši geomagnetinė audra kilo 1859 metų rugpjūtį ir rugsėjį, kai Saulė į Žemę paleido daugybę intensyvių Saulės žybsnių ir vainikinės masės išsiveržimų. Kilusios geomagnetinės audros smarkiai apgadino telegrafo linijas, jungusias Ameriką ir Europą, o kai kuriose stotyse įranga net užsidegė. Tąsyk pašvaistės matėsi net Kuboje ir Havajuose.
Šį kartą susiformavusi dėmė yra tokia didelė, kad ją galima matyti per specialius Saulei stebėti skirtus akinius be optinio priartinimo. Saulės dėmės vaizdą projektuoti ant šaligatvio ar balto ekrano, kaip tai dar XIX amžiuje darė anglų astronomas Richardas Christopheris Carringtonas.
Manoma, kad pasikartojus tokiam įvykiui šiais laikais galėtų kilti taip vadinama „interneto apokalipsės“.
Kaip rodo tyrimai, Karingtono klasės audros kyla kartą per 40-60 metų, todėl neatmetama tikimybė, kad tokia geomagnetinė audra iš tiesų gali pasikartoti.
Geomagnetinės audros – tai Žemės magnetinio lauko sutrikimai, kurie įvyksta Saulės plazmos dalelėms susidūrus su Žemės magnetiniu lauku.
Geomagnetinės audros stiprumas pagal NOAA skirstomas nuo G1 (silpnos) iki G5 (ekstremalios). Stiprios geomagnetinės audros metu gali kilti elektros perdavimo, radijo ir palydovinio ryšio sutrikimų.
Geomagnetinės audros metu dažniausiai susiformuoja vadinamosios Šiaurės (poliarinės) pašvaistės. Pastaruosius kelerius metus po stipresnių vainikinės masės išsiveržimų Šiaurės pašvaistės neretai matomos ir Lietuvoje. Tad ir po pastarojo galingo plazmos pliūpsnio į Žemę įspūdingų reginių danguje jau laukia kosminių reiškinių medžiotojai.
25-asis Saulės ciklas
Saulės aktyvumo ciklai skaičiuojami nuo 1755-ųjų. Ciklo trukmė – maždaug 11 metų, o vadinamojo viso Saulės aktyvumo ciklo trukmė – 22 metai. Padidėjęs Saulės dėmių, žybsnių ir plazmos pliūpsnių kiekis siejamas su Saulės aktyvumo ciklu. Manoma, kad dabartinis Saulės ciklas savo aukščiausią tašką pasieks 2024–2025 metais, aktyvumo minimumą Saulė pasieks maždaug 2035 metais.
Saulės maksimumo metu įprastai išauga dėmių kiekis, kurį lemia Saulės magnetinio lauko pokyčiai ir kitos ypatybės. Mokslininkai atlieka daugybę tyrimų, kurie ateityje padės tiksliau nuspėti Saulės dėmių atsiradimą, Saulės žybsnių susiformavimą ir vainikinės masės išsiveržimus, sukeliančius geomagnetines audras Žemėje.
Kaip teigia NOAA, G5 klasės geomagnetinė audra Žemėje sukeltų itin didelės žalos elektronikos ir ryšio priemonėms, o orbitoje – ir palydoviniams įrenginiams.
Žmonijos istorijoje iki šiol žinoma galingiausia Saulės audra vyko 1859-aisiais ir pavadinta „Karingtono įvykiu“. Šios geomagnetinės audros metu buvo sutrikusi telegrafo veikla, jungusi Europą ir Šiaurės Ameriką, užsidegė kai kurios telegrafo stotys. Tokio paties galingumo audra šiais laikais sukeltų trilijonus JAV dolerių nuostolių visame pasaulyje. Stiprios geomagnetinės audros metu gali sutrikti ne tik elektronikos įrenginiai, bet žmonių sveikata.
Apie Saulės aktyvumo piką plačiau pakomentavo astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.