Bet tai nebuvo vienintelis panašus epizodas: išnagrinėję infraraudonųjų spindulių stebėjimus, vykdytus nuo 2003 metų, grupė mokslininkų nustatė, kad šiemet įvyko net keturi gana reikšmingi žybsniai. Tikimybė, kad jie visi būtent šiemet įvyko atsitiktinai, yra mažiau nei 0,05 proc.
Be to, pastarieji žybsniai nuo ankstesnių skiriasi ir tuo, kad Šaulio A* šviesis jų metu išaugo visuose spektro ruožuose gana vienodai; anksčiau sužibimas būdavo reikšmingesnis didesnės energijos ruože.
Šie požymiai gali reikšti, kad į Šaulio A* medžiaga ima kristi sparčiau, nei anksčiau. Gali būti, kad prie juodosios skylės priartėjo dujos, atitrūkusios nuo G2 debesies, kuris prieš ketverius metus pralėkė netoli jos. Arba galbūt pernai arti praskriejusi žvaigždė S2 sujaukė aplinkines dujas ir leido joms kristi sparčiau. Artimiausiu metu turėtume sužinoti, ar šie žybsniai buvo statistinė anomalija, ar didesnio aktyvumo periodo pradžia.