Apie tai, kas yra supermėnulis ir koks yra pilnaties poveikis žmonėms, papasakojo Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizikė dr. Renata Minkeviciūtė.
Rugsėjo 29-osios superpilnaties metu atstumas nuo Žemės iki Mėnulio bus 361,552 km. Remiantis NASA, supermėnulis įprastai būna apie 14 proc. didesnis ir apie 30 proc. ryškesnis, nei tuo metu, kai Mėnulis būna labiausiai nutolęs nuo Žemės. Rugsėjo 29-osios supermėnulis bus paskutinis šiais metais iš visų keturių – vienas buvos stebimas liepą, dar du – rugpjūtį.
– Rugsėjo 29-osios naktį bus matomas supermėnulis arba kitaip – superpilnatis. Kur ir kuria kryptimi bus geriausia jį stebėtį? Kada Mėnulis patekės ir leisis?
– Mėnulis puikiai matysis Lietuvoje visą naktį. Žinoma, jei bus giedra naktis. Kadangi tai pilnatis, nebus būtina važiuoti iš miesto. Mėnulis patekės rytuose šiek tiek po 19 val. ir leisis vakaruose prieš 8 val. ryte.
– Kas yra supermėnulis arba superpilnatis?
– Mėnulis savo orbitoje aplink Žemę turi artimiausią ir tolimiausią tašką. Kai jis būna artimiausiame taške, matome jį vizualiai šiek tiek didesnį, ryškesnį nei įprastai. Kai Mėnulis būna pilnaties fazėje ir artimiausiame Žemei taške – turime supermėnulį.
– Kada skriedamas aplink Žemę Mėnulis priartėja ir nutolsta nuo jos, t.y. kada įvyksta perigėjus ir apogėjus?
– Mėnulis aplink Žemę apskrieja per kiek daugiau nei 27 paras (27,55 paros), taigi apogėjuje ir perigėjuje jis būna maždaug kartą per mėnesį.
– Koks yra didžiausias ir mažiausias Mėnulio atstumas nuo Žemės?
– Apogėjuje, kai Mėnulis savo orbitoje yra toliausiai nuo Žemės, atstumas siekia 405 500 km. Perigėjuje atstumas siekia 363 300 km.
– Kaip priartėjęs prie Žemės Mėnulis veikia mūsų planetą? Pavyzdžiui, kodėl susiformuoja potvyniai ir atoslūgiai?
– Potvyniai ir atoslūgiai – realus ir gerai matomas Mėnulio gravitacinio poveikio Žemei faktas. Mėnulis, kaip palydovas, yra labai didelis, lyginant su Žemės dydžiu, todėl jis stipriai mus veikia savo gravitacija – traukia Žemę į save. Taip vadinamo jūros lygio svyravimai vyksta ir plutoje, ir atmosferoje, tačiau to kasdienybėje nepastebime. Kadangi vanduo yra skystas, jis Mėnulio traukai pasiduoda lengvai. Toje Žemės pusėje, kuri yra arčiausiai ir toliausiai nuo Mėnulio, vanduo pakyla ir tuose regionuose vyksta potvynis. Likusioje Žemės dalyje vanduo atsitraukia – vyksta atoslūgis. Potvyniai ir atoslūgiai pasikartoja vidutiniškai kas 12 valandų ir 26 minutes.
Taigi, jie vyksta nepriklausomai nuo to, kuriame taške Žemės atžvilgiu yra Mėnulis, tiesiog kai Mėnulis yra arčiausiai Žemės, potvyniai ir atoslūgiai būna pastebimai stipresni.
Potvynių stiprumas ir silpnumas taip pat susijęs ir su Saule. Kai Mėnulis, Žemė ir Saulė atsiduria vienoje tiesėje, pavyzdžiui, pilnaties ir jaunaties metu, potvyniai būna stipriausi, nes juos padidina Saulės trauka. Delčios ir priešpilnio atveju būna atvirkščiai – potvyniai yra silpniausi, nes Saulė atima šiek tiek Mėnulio poveikio.
– Kaip žmonės, gyvūnai ir augalai reaguoja Mėnulį, pavyzdžiui, pilnatį ar kitas fazes? Kodėl tai vyksta?
– Gyvūnai ir augalai iš tiesų reaguoja į Mėnulio fazes. Tai mūsų protėviai buvo pastebėję jau senų senovėje. Mėnulio ryškumo kitimas gali veikti gyvūnų migraciją, mitybos įpročius, dauginimąsi ir pan. Medžiotojams Mėnulio pilnatis padeda geriau matyti, bet tuo pačiu ir patys tampa geriau matomi, o medžiojamieji žino, kad reikia slėptis nuo Mėnulio šviesos. Jūrų gyvūnų elgesį gali veikti potvyniai ir atoslūgiai. Mėnulio trauka veikia ir požeminį vandenyną. Pilnėjant Mėnuliui, jo trauka būna stipriausia, tad ir požeminis vanduo būna arčiau paviršiaus, taigi, tuo metu augalai gauna daugiau drėgmės ir geriau auga.
Vis dėlto, šiuolaikinis žmogus yra atitrūkęs nuo gamtoje vykstančių ciklų.
– Ar iš tiesų Mėnulis – kosminis kūnas – gali veikti žmonių psichiką? Jei taip, kodėl taip yra?
– Aš esu skeptiška šiam požiūriui, kad konkrečiai Mėnulis, būdamas toliau nei 350 000 km nuo mūsų, gali daryti tiesioginę įtaką žmogaus psichikai. Jeigu kas nors ir jaučia didesnį nerimą pilnaties naktimis, tai yra tiesiog įsitikinimų įtaka – žmogus yra girdėjęs istorijų ir patiki, kad ir jį Mėnulis gali veikti. Mūsų smegenys ir mūsų vaizduotė mums turi kur kas didesnę galią ir įtaką, nei kosminiai kūnai. Gali būti, kad ką nors erzina Mėnulio pilnaties šviesa, trukdo miegoti, žmogus būna suirzęs. Dar gali būti, kad jautresni žmonės vis dar jaučia tą nuo žmogaus-medžiotojo laikų likusį instinktą traukti į medžioklę pilnaties naktį, jam tampa neramu, jis nežino, kas su juo vyksta, arba kyla nepaaiškinama baimė būti sumedžiotam kokio nors plėšrūno. Bet visa tai tėra aidas tų senų laikų.
Žinoma, su manimi tikrai nesutiktų pagalbos skambučių centrų darbuotojai ir sakytų, kad pilnaties naktimis žmonėms „pavažiuoja stogas“. Logiškai mąstant, Mėnulis turėtų veikti ir žmogaus „vandenyną“.
– Kodėl Mėnulis, būdamas palei horizontą, atrodo didesnis, o pakilęs aukščiau – sumažėja? Ir kodėl palei horizontą Mėnulis būna raudonesnis nei aukščiau danguje?
– Mėnulio, o taip pat ir Saulės, dydžio pokytis yra tik optinė iliuzija ir ji turi savo pavadinimą – Ponzo iliuzija. Mūsų smegenys lygina Mėnulio dydį su medžių, namų ar kitų objektų dydžiu horizonte. Smegenims atrodo, kad horizontas yra toliau nei dangus, todėl sukuria mums didesnio Mėnulio iliuziją. Nors iš tiesų Mėnulio dydis nesikeičia.
Raudonesnis Mėnulis ties horizontu, kaip ir Saulė, atrodo todėl, kad taip šviesą atspindi ore esančios dulkelės – išfiltruoja dalį mėlyno spektro, todėl šviesa atrodo raudonesnė. O konkrečiai ties horizontu šį efektą stipresnį matome todėl, kad Mėnulio atspindėta šviesa praeina storenį atmosferos sluoksnį, nei tuomet, kai Mėnulis yra mums virš galvos. Taigi, pakeliui šviesa sutinka daugiau dulkelių, kurios išfiltruoja daugiau mėlynos šviesos.
– Ar ta pati Mėnulio fazė yra matoma iš visų pasaulio vietų ir kraštų? Ir kodėl taip yra? Kaip susiformuoja Mėnulio fazės?
– Šiauriečiai ir pietiečiai mato atvirkštinį pilnėjančio ir dylančio Mėnulio vaizdą. Ir taip vyksta todėl, kad šiauriniame ir pietiniame pusrutuliuose Saulės šviesa sklinda skirtinga kryptimi. Gyvendami šiaurėje, mes esame įpratę matyti, kad Saulė kyla rytuose ir, keliaudama pietiniu dangumi, nusileidžia vakaruose. Pietų pusrutulio žmonės Saulę vidurdienį mato šiaurės kryptimi. Mėnulio fazės priklauso nuo to, kokį Mėnulio plotą apšviečia Saulė. Kadangi mes matome visada tą patį Mėnulio plotą, Mėnuliui sukantis aplink Žemę, keičiasi Saulės apšviečiamas jo plotas, todėl keičiasi ir Mėnulio fazės, kurios pasikartoja kas maždaug 29 paras.
– Kodėl iš Žemės visada matome tik vieną Mėnulio pusę?
Mes matome tą pačią Mėnulio pusę, nes Mėnulis aplink Žemę apsisuka per tą patį laiką, kaip ir aplink savo ašį. Tai vadinama sinchroniniu suskimusi. Taip nutinka dėl Žemės gravitacinio poveikio. Žinome iš fizikos pamokų, kad traukos jėga priklauso nuo atstumo – kuo toliau nuo objekto, tuo ta traukos jėga yra silpnesnė. Mėnulis yra pakankamai didelis, kad artimiausias Žemei Mėnulio paviršius jaustų didesnę trauką nei tolimiausias Žemei paviršius. Tokiu būdu Žemė „prirakina“ prie savęs tą pačią, artimiausią sau Mėnulio pusę.
– Ačiū už atsakymus!
***
Remiantis meteo.lt duomenimis, penktadienio naktį bus sausa, be lietaus. Kai kur rūkas. Vėjas silpnas. Temperatūra 9–14, pajūryje 15–17 laipsnių šilumos. Taigi, šią naktį supermėnulį Lietuvoje stebėti geriausia. Nors Mėnulis danguje pilnaties fazės atrodys iki šešdadienio, savaitgalį Lietuvoje jau numatomi nepastoviai debesuoti ir su lietumi orai.
