„Esu mačiusi galybę išskirtinių dalykų dirbdama archeologės darbą įvairiose pelkėse, tačiau šios lazdos atradimas mane sukrėtė ir atėmė žadą“, – teigė Turku universiteto archeologė Satu Koivisto.
S. Koivisto vadovauja archeologiniams tyrinėjimams Jarvensuo apylinkėse, kur ir buvo atrastas šis unikalus vėlyvojo akmens amžiaus reliktas, praneša livescience.com.
Manoma, kad tyrinėjamame priešistoriniame pelkyne, maždaug 100 km nuo sostinės Helsinkio, prieš 4000-6000 metų gyveno neolito laikų žmonės, rašo portalas nbcnews.com.
„Medinė gyvatės formos lazda yra 53 cm ilgio ir maždaug 2,5 cm storio. Lazda neturi jokių sujungimų ir yra išdrožta iš medžio masyvo“, – teigiama S. Koivisto ir Helsinkio universiteto archeologės Antti Lahelma moksliniame pranešime, publikuotame birželio 29 dieną žurnale Antiquity.
Gyvatės formos lazda yra labai tikroviška ir primena žaltį (lot. Natrix natrix) arba paprastąją angį (lot. Vipera berus).
Anot Šiaurės Europos folkroristikos mokslininkės Sonjos Hukantaival iš Abo Akademi universiteto, labiausiai tikėtina, kad išdrožta lazda vaizduoja angį. „Lazda labiau primena angį dėl galvos formos, trumpo kūno ir išskirtinės išvaizdos uodegos“, – portalui livescience.com teigė mokslininkė. Tačiau, anot jos, įdomu tai, kad istoriškai angys folklore magišką reikšmę įgavo gerokai vėliau.
Pasak tyrimo autorių, gyvatės formos lazda galėjo būti ir dekoratyvinės funkcijos, tačiau labai tikėtina, kad ji buvo naudojama religinėms apeigoms, kurias atlikdavo vietinis šamanas.
Tai, jog ši lazda buvo naudojama religinėms apeigoms, yra preliminari hipotezė, tačiau labai tikėtina, kad ji pasitvirtins. Remiantis istoriniais duomenimis apie religijas iki atsirandant krikščionybei, gyvatės turėjo simbolinę prasmę finougrų ir samių (dabartinės Skandinavijos, šiaurės vakarinės Rusijos dalies Rytų Europos) kosmologijoje, o šamanai tikėjo, kad gali patys virsti gyvate.
Vis tik mokslininkai nėra tikri, ar prieš 4400 metų gyvenę žmonės buvo tokios religijos puoselėtojai. Mat radinys yra senesnis nei dabartinės Suomijos teritorijoje gyvenę žmonės ėmė naudoti raštą.
Oulu universiteto Archeologijos departamento vadovas Vesa-Pekka Herva portalui livescience.com teigė, jog šis radinys įrodo, kad neolito laikų žmonės domėjosi antgamtiniu, požeminiu pasauliu, kurį šiais laikais mes mažai tyrinėjame.
Mokslininkų manymu, tikėtina, kad medinė gyvatė gali būti ir palikimas ateities kartoms. „Faktas, jog medinė gyvatė buvo rasta pelkyne prie ežero kelia idėją, jog tai specialiai užkastas, o ne kadaise pamestas daiktas. Tai yra svarbus įspėjimas suomių archeologams, kad tokios pelkės turi būti ištirtos prieš jas pradedant naudoti durpių kasimui ar jas sausinant“, – tikino Helsinkio universiteto kultūrų departamento profesorė Kristiina Mannermaa.
Anot K. Mannermaa, paprastai tipiškame rūgščiame Suomijos dirvožemyje mediniai daiktai ilgai neišsilaiko. Be to, medis veikiant deguoniui ir vandeniui ima sparčiai pūti, tačiau gali būti, kad medinė gyvatės formos lazda išsilaikė dėl susidariusio nuosėdų sluoksnio ir taip išsilaikė tūkstančius metų.
Kaip praneša nbcnews.com, vietovėje taip pat buvo atrastas medinis įrankis su meškos formos rankena, mediniai plūdurai nuo žvejybos tinklų, o tai įrodo, kad vietovė buvo apgyvendinta.
Mokslininkai šiuo metu toliau tyrinėja teritoriją ir tikisi atrasti daugiau to laikmečio radinių. Taip pat vyksta tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, iš kokio medžio buvo pagaminta gyvatės formos lazda.
Šaltinis: https://www.cambridge.org
