Prof. Andrejus Spiridonovas. Žmonija – ant išnykimo slenksčio. Mums liko tik dvi išeitys

Prieš savaitę peržiūrėjau Christophferio Nolano filmą „Openheimeris“, kuriame pasakojama atominės bombos kūrimo istorija, taip pat apie Robertą Openheimerį – pagrindinį atominės bombos kūrimo programos „Manhatano projektas“ mokslinį organizatorių. Naujosios fizikos, arba kaip mes ją dabar vadiname kvantine mechanika, entuziastas ir pionierius Amerikoje Openheimeris buvo kertinis asmuo suburiant geriausius 20 a. pradžios fizikus kuriant ginklą, paremtą atomų skilimo grandinine reakcija.

Filmas rodo, kaip jis, padėjęs sukurti atominę bombą ir vėliau pamatęs jos padarinius, supranta eskalacijos (konkurencijos stiprėjimo) pražūtingas pasekmes visai žmonijai bei stengiasi visomis išgalėmis, deja, nesėkmingai, ją sustabdyti. Ką šiuolaikinis mokslas gali pasakyti apie taurias Openheimerio pastangas?

Ar įmanoma sustabdyti karinių technologijų vystymo eskalaciją? Į šį klausimą tą tiriantiems mokslininkams ir mums padės atsakyti Rogeris Price‘as – dar vienas iš mokslininkų, prisidėjusių prie „Manhatano projekto“, bet labiausiai žinomas dėl savo indėlio išaiškinant gėrio ir kooperacijos tarp žmonių (ir visų kitų būtybių) evoliucinę prigimtį. 

Kuo intensyviau mes kariavome, grobėme ir konkuravome su kitomis žmonių grupėmis, tuo labiau visos rūšies lygmeniu mūsų palikuonys mylėdavo savo artimą ir nekęsdavo svetimo. Konkurencija tarp grupių sukuria eskalacinę dinamiką su vis didėjančiu pagreičiu.  Tos kultūros, kurios efektyviau išnaudodavo resursus ir „pasigamindavo“ daugiau žmonių, nukonkuruodavo tvariau egzistuojančias mažesnes ir mažiau energiškai intensyvias kultūras.

O dabar žmonių tarpgrupinės eskalacijos sukeltas gamtos sistemų nuosmukis gali sukelti katastrofinį (milijardais) žmonijos populiacijos sumažėjimą dešimtmečių bėgyje. Jei taip įvyks, žmonių rūšis jau nebebus vyraujanti, o atsidurs ties išnykimo riba ar netgi visiškai išnyks šimtmečių bėgyje.