Prof. Andrejus Spiridonovas. Kas mūsų laukia artimoje ateityje? Tai atrodys neįprasta ir pakeis daugelio žmonių gyvenimą

Arakis – karščio ir smėlio persmelkta planeta tolimajame galaktikos kampe, aprašyta Franko Herberto knygoje „Kopa“ ir keliose jos ekranizacijose. Dykumos ir jų kopos mums atrodo kaip vieni iš egzotiškiausių ir atšiauriausių kraštovaizdžių, labai tolimų nuo idealios aplinkos, reikalingos žmogui išgyventi.

Būtent šis smėlio jūrų grožis, taip pat ir šis atšiaurumas bei netinkamumas žmonėms egzistuoti pritraukia mūsų dėmesį. 

Tačiau gal tai ne visai tiesa, gal mus, žmones, Homo sapiens, ir begalines dykumas sieja kažkas daugiau? Bent jau tokią žinutę mums siunčia naujausias paleoantropologijos ir žmonių evoliucinės prigimties mokslas.

Maždaug prieš 300 tūkstančių metų, Afrikoje, pačiomis atšiauriausiomis sausros, karščio ir maisto nepastovumo sąlygomis, atsirado protingieji žmonės. 

Tačiau ką apie mus pasako dabartinė fizinė sandara, koks mes esame gyvūnas ir kokioms aplinkoms esame geriausiai prisitaikę? Kalbant fotojuostelių ryškinimo žargonu, savo sandara mes tampame aplinkos „negatyvai“. Ir tai, kas mūsų laukia jau netolimoje ateityje, bus labai neįprasta ir pakeis daugelio žmonių gyvenimą.