Grožis pro buto langą
Socialiniuose tinkluose gyventojai iš įvairių šalies kampelių sekmadienį jau apie 21 valandą pradėjo dalintis nuostabios Šiaurės pašvaistės nuotraukomis. Šis užburiantis dangaus fenomenas daugelyje vietų driekėsi per didelę dangaus dalį ir švytėjo įvairiomis spalvomis.
Tiesa, daugelis internautų tvirtino, kad plika akimi šis grožis nebuvo gerai matomas – įspūdingas spalvas užfiksavo tik fotoaparatai. Panevėžietė Asta Milerienė irgi tapo nekasdienio vaizdo liudytoja. Pro savo buto Prekybos gatvėje langą Šiaurės pašvaiste į Rožyno pusę ji grožėjosi tarp 21–22 val.
Išskirtiniais gamtos reiškiniais besidominti panevėžietė pasakoja telefone turinti specialią programėlę, kuri ir pranešė apie didesnį Saulės aktyvumą. Asta sako nesitikėjusi, kad išvys tikrą Šiaurės pašvaistę. Pažvelgus pro langą į šiaurinę miesto pusę, danguje tebuvo matyti savotiška pilkuma. Pasak A. Milerienės, tokios pašvaistės, kokią užfiksavo jos fotoaparatas, plika akimi nematė. Išvysti visą reginio grožį trukdė ir miesto apšvietimas.
Pasižvalgo į dangų
Panevėžietė pro savo buto langą Šiaurės pašvaistę nufotografuoja nebe pirmą kartą. Mėgstanti pasižvalgyti į dangų moteris ją užfiksavo ir pernai balandį. „Pirmą kartą Šiaurės pašvaistę Panevėžio danguje pamačiau prieš metus, o dabar ir vėl. Toks grožis pačiame mieste, pro buto langą!“ – nepakartojamu reginiu džiaugiasi A. Milerienė.
Dangų mėgstanti fotografuoti panevėžietė pasakoja, kad tąkart pašvaistė į jos fotoobjektyvą pateko neplanuotai. Fotografuodama mėnulį atsitiktinai išvydo iškilusį kažkokį keistą debesį – atidžiau pažvelgus į nufotografuotą dangų, toje vietoje jis buvo žalias. A. Milerienė juokiasi dažniau akis kelianti į dangų, nei žiūrinti po kojomis.
Anot jos, ten, aukštai, dažnai galima išvysti ką nors gražaus. Ji laukia vasaros, kai fotoaparatu gaudys sidabriškuosius debesis, matomus naktį. „Labai įspūdingas reiškinys. Jie naktį dažniausiai pasirodo nuo vidurnakčio liepos mėnesį iki rugpjūčio“, – pasakoja gamtos mylėtoja.
Nebe pirma pašvaistė
Vilniaus universiteto astronomo dr. Vido Dobrovolsko teigimu, Šiaurės pašvaistė yra Žemės atmosferos viršutinių sluoksnių švytėjimas, kurį sukelia iš Saulės į visas puses plūstančios energingos dalelės, vadinamasis Saulės vėjas. „Kai stipresnis tokio vėjo pliūpsnis kliudo Žemę, matome Šiaurės pašvaistę. Sekmadienį taip ir nutiko“, – pasakoja dr. V. Dobrovolskas.
Pasak jo, geomagnetinė audra prasidėjo apie dvyliktą valandą dienos ir tęsėsi iki vėlumos, pašvaistė buvo matoma visą naktį. „Kuo arčiau Šiaurės ašigalio, kuo arčiau poliarinio rato, tuo ji įspūdingesnė“, – aiškina astronomas. Anot dr. V. Dobrovolsko, proga išvysti pašvaistę Lietuvoje nėra dažna, tačiau pastaruoju metu ji mūsų padangę nuspalvina vis dažniau.
Astronomo teigimu, sekmadienio naktį švytėjusi pašvaistė šiemet Lietuvoje buvo matoma jau bene trečią ar ketvirtą kartą. Ir tai nenuostabu, nes Saulė yra pasiekusi savo aktyvumo maksimumą, kuris kinta maždaug kas vienuolika metų. „Mes dabar atsidūrę ties maksimumu. Turbūt artimiausius metus ar dvejus tikrai matysime pašvaistes“, – įsitikinęs dr. V. Dobrovolskas.
Dangų išpiešia geomagnetinės audros
Ne visada įspūdingas Šiaurės pašvaistės spalvas galima išvysti plika akimi.
Pasak dr. V. Dobrovolsko, tokiais atvejais fotografuojant šiaurinį dangų, nuotraukose išryškėja tipinė pašvaistėms rausva, žalia spalva. Jo teigimu, taip nutinka dėl to, kad žmogaus akys ne tokios jautrios šviesai kaip skaitmeninių kamerų. Tad fotografuojant pašvaistė dažnai būna įspūdingesnė – spalvingesnė, ryškesnė.
„Kad akimis matytume ir spalvas, ir greitą jų kaitaliojimąsi, reikėtų gana stiprios pašvaistės. Prieš keletą mėnesių buvo toks atvejis, kai net ir apšviestame Vilniuje pašvaistė matėsi gana ryškiai“, – sako astronomas. Šiaurės pašvaisčių stiprumas arba geomagnetinių audrų stiprumas skirstomas į penkias kategorijas. Penktoji yra pati stipriausia. Sekmadienio vakarą ji buvo pasiekusi antrą kategoriją, bet ir to užteko pamatyti pašvaistę. O pačias stipriausias kartais gali matyti net ir gana toli į pietus nuo Šiaurės ašigalio esančių šalių gyventojai – italai, prancūzai.
„Paskutinė penktos kategorijos, kurią tikrai žinau, Šiaurės pašvaistė buvo 2002 ar 2003 metais. Ją matė net ir Graikijoje. Praktiškai visa pietinė Europa galėjo stebėti, pašvaistė žibėjo dvi naktis iš eilės“, – pasakoja astronomas.
Artėja kometa
Šiuo metu naktiniame danguje, be Šiaurės pašvaistės, galima išvysti įdomių dalykų. Dr. V. Dobrovolskas sako, kad dabar vakare plika akimi matomas Jupiteris. Jį galima išvysti pietvakarių pusėje – sutemus spindi gana aukštai virš horizonto.
„Tikrai sunkoka supainioti, nes atrodo kaip ryški žvaigždė. Net ir su paprastais žiūronais pažvelgus į Jupiterį, galima pamatyti mažą planetos skrituliuką“, – pasakoja astronomas. Turint nedidelį, kokius 50 kartų vaizdą didinantį teleskopą, nesunku išvysti ne tik planetos diską, bet ir didžiausius Jupiterio palydovus.
Dar vienas šiuo metu matomas įdomus objektas – Žemės link artėjanti kometa. Pasak astronomo, kol kas ji sunkiau matoma – plika akimi neišvysi. Susirasti naktiniame danguje ją galima tik per žiūroną. Bet tam reikia pažinti dangų.
„Truputį pažengę mėgėjai jau gali pabandyti sumedžioti ją žiūronais“, – sako dr. V. Dobrovolskas. Kometos dairytis reikėtų vakaruose ar šiaurės vakaruose nelabai aukštai virš horizonto. „Kometa dar tik ryškėja. Ji artėja link Saulės ir link Žemės. Geriausiai, ryškiausiai bus matoma balandį“, – dažniau pakelti akis į dangų ragina dr. V. Dobrovolskas.
