Per dešimtmečius buvo pasiūlyta keletas idėjų, kaip Marsui būtų galima suteikti magnetosferą, o naujame tyrime išnagrinėjama jų inžinerinė pusė ir pasiūlomas dar vienas, santykinai paprastesnis, metodas.
Naujasis metodas remiasi idėja, sutinkama Jupiterio sistemoje bei branduolinės sintezės reaktorių bandymuose. Jupiterio palydovas Ijo turi daug ugnikalnių, iš kurių nuolat veržiasi medžiaga, taip pat ir elektringos dalelės. Jos pasklinda žiede aplink Jupiterį, maždaug sutampančiame su Ijo orbita. Plazmos toras, veikiamas Jupiterio magnetinio lauko, ima suktis labai greitai, jame indukuojama elektros srovė, o ši, savo ruožtu, kuria antrinį magnetinį lauką. Mokslininkų teigimu, kažką panašaus būtų galima sukurti orbitoje aplink Marsą, galbūt kaip elektringų dalelių šaltinį panaudojant palydovą Fobą.
Fobas vieną ratą aplink Marsą apsuka vos per aštuonias valandas. Jo paviršiuje įtaisius dalelių greitintuvą ar panašų įrenginį, kuris garintų ir jonizuotų paties palydovo medžiagą, aplink Marsą būtų galima sukurti plazmos torą. Jei skirtingo krūvio dalelės būtų išmetamos skirtingomis kryptimis, tore susidarytų elektros srovė, kuri galėtų sukurti magnetinį lauką.
Tyrėjų teigimu, energijos poreikis tokiam laukui sukurti yra mažiau nei 0,1 proc. energijos, kurią žmonija sunaudoja per metus. Tokį energijos kiekį galėtų suteikti vos keli šimtai kilogramų vandenilio, termobranduoliniame reaktoriuje paversto heliu. Nors termobranduolinės sintezės technologija dar nėra išvystyta, ateityje ji gali tapti raktu į tinkamą gyventi Marsą.
Tyrimo rezultatai arXiv.